„Trečiadienį, kaip nurodo įmonės „Achema“ atstovai, apie 10 val. 55 min. dėl techninių priežasčių buvo sustabdytas AB „Achema“ gamybinis įrengimas. Anot įmonės atstovų, procesas truko maždaug 1–1,5 minutės. Į įvykio vietą išvykę Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė, kad gamykloje įvyko nenumatytas teršalų išmetimas į aplinkos orą. Pagrindiniai į orą išsiskyrę teršalai – azoto oksidai (...)“, - toks oficialus Aplinkos apsaugos departamento pranešimas vakar, gruodžio 11 – ąją, apskriejo kone visą Lietuvą. Tačiau daugelio manymu, ši informacija, tiek „Achema“ darbuotojus, tiek visuomenę, pasiekė per vėlai, o pati bendrovė nesiskubino pranešti viešai, kokio masto incidentas įvyko tą dieną. Anaiptol, įmonė beveik atsitvėrė tylos siena, o galiausiai pareiškė, kad panika keliama nepagrįstai. 

Palikti nežinomybėje

Supanikavę vidurio Lietuvos gyventojai viešojoje erdvėje liejo savo nuogąstavimus ir baimes dėl visiškos nežinomybės. Vieniems tai priminė sovietmetį, kuomet informacija buvo nuolat slepiama, kiti akcentavo, kad nebuvo išmokta pamoka, kuomet didelis gaisras buvo kilęs Alytuje.

Tačiau beveik visi vieningai sutarė – gyvenant XXI amžiuje, nebėra taip lengva kažką nuslėpti, o įmonė „Achema“ privalo informuoti apie menkiausią incidentą.

Chaoso ir panikos galima nesunkiai išvengti, paprastai ir aiškiai informuojant visuomenę bei žiniasklaidos atstovus apie didelius ir net mažus incidentus.  

Šiais laikais tokių dalykų nenuslėpsi

„Nėra solidu gauti informaciją pavėluotai apie incidentą per slapčia filmuotus vaizdus, plintančius socialiniuose tinkluose. Šiais laikais tokių dalykų nenuslėpsi, tik dar labiau piktinsi visuomenę.

Dar 2014 m. vasarą buvau atkreipęs dėmesį kalbant su savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriumi apie būtinybę sukurti visuomenės informavimo apie avarijas priemones, tokias kaip šiandien naudoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Juk ne vienas iš mūsų esame gavę įspėjimo SMS į telefonus, apie tai kad artėja audra/škvalas su rekomendacijomis ir pan. Ir tai tokiai įmonei kaip „Achema“ nemanau, kad būtų didelis iššūkis tokią sistemą įsidiegti. Juolab, kad taip gyvena vakarų pasaulis.

Ką turime šiandien? Jokios informacijos nei švietimo, nei kitoms įstaigoms, jokių rekomendacijų ar įspėjimų, kad neveskite vaikų į lauką, laikykite uždarytus langus ir pan. Ar yra normalu gauti SMS darželio auklėtojai iš tėvų, kad neleiskite mano vaiko į lauką, nes avariją turim?

Apie tai, kad nuodinga ar ne, taršą viršijo ar ne, į kokią pusę vėjas pūtė ir t.t., man net nesinori gilintis, nes kur tiesa - neaišku. Dėl savęs tai aš nepergyvenu, bet man tikrai pikta, nes ne tik suaugę Jonavoje gyvena.

Manau turime teisę gyventi pagal XXI a. standartus.“, - savo nuomonę socialiniame tinkle reiškė verslininkas, tarybos narys Kęstutis Macionis.

Sovietmečio "panetkės"?

Kęstučiui Macioniui antrino tarybos narys Žilvinas Galimovas. 

„Šiandieninė (gruodžio 11 d. – red. past.) avarija rajono milžinėje "Achemoje" mums tik dar kartą įrodė, kad atsitikus labai rimtai nelaimei viskas vyks pagal senas geras sovietmečio "panetkes" - niekas niekam nieko neleis sužinoti. Palaikau kolegos Kęstučio Macionio pasiūlymą „Achemai“ įsidiegti gyventojų perspėjimo sistemą, kuri, atsitikus bet kokiam įvykiui, suteiktų visą reikiamą informaciją ir naudingus patarimus, kaip elgtis, kad žmonės užsitikrintų savo saugumą ir pasirūpintų sveikata. Juk gyvename civilizuotame XXI amžiaus pasaulyje.

Taip pat sveikinu savivaldybės mero Mindaugo Sinkevičiaus raginimą Aplinkos apsaugos departamento atstovams ir įmonės vadovams savivaldybei pateikti visą informaciją apie šios ir lapkričio 25 dienos incidentus, susidariusią padėtį įmonėje, taršos ir padarytos žalos gamtai dydį bei tuo pačiu papasakotų, kas yra daroma, kad panašūs incidentai nesikartotų. Prašau savivaldybės mero gavus informaciją nedelsti ir iškart be išlygų su ja visa leisti susipažinti rajono gyventojams, žiniasklaidos atstovams ir kitiems suinteresuotiems asmenims“, - Facebook rašė Ž. Galimovas.

Pranešė per vėlai?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) tik gruodžio 11 –osios popietę (primename, incidentas vyko apie 10 val. 55 min. – red.past. ), sugebėjo išplatinti pranešimą „Aiškinamasi, kokios cheminės medžiagos galėjo pasklisti avarijos „Achemoje“ metu“.

„ (...) Šiuo metu laukiama duomenų iš aplinkos apsaugos pareigūnų, kokias medžiagas ir kokias jų koncentracijas nustatė aplinkos ore. Pavojingo objekto AB „Achema“ išorės avariniame plane nurodyta, kad didžiausia galima taršos zona esant ypač didelio masto avarijai gali siekti 13 km. Todėl šioje zonoje gyvenantiems asmenims, ar žmonėms, kurie savo gyvenamojoje aplinkoje jaučia specifinį acto, karbamido kvapą, tol, kol nėra tikslių duomenų apie aplinkos oro taršą, rekomenduojame laikytis atsargumo principo ir kuo mažiau laiko praleisti lauke, patalpose sandariai uždaryti langus, išjungti mechanines vėdinimo ar rekuperavimo sistemas, sunegalavus, nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją“, - praėjus nemažam laiko tarpui po incidento įmonėje rašoma NVSC išplatintame pranešime.

Klausimas – ar tikrai pranešimas išplatintas laiku, kai po incidento jau buvo praėjusios kelios valandos?

Ekstremalios sveikatai situacijos bus valdomos iš Kauno

Kaip tik vakar, gruodžio 11 d., Vyriausybė pasitarime pritarė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) būtų perkeltas į Kauną. Taip tikimasi užtikrinti nacionaliniu mastu geografiškai efektyviausią ir tinkamai koordinuotą pasirengimą ekstremalioms situacijoms. (Plačiau skaitykite ČIA).

Dauguma spėlioja, kad incidentas „Achemoje“ buvo ekstremalus, kad buvo sukeltas pavojus, o informacijos trūkumas dar labiau įaudrino gyventojus, tad jonaviečiams ir aplinkiniams miestams ESSC egzistavimas Kaune turėtų būti naudingas.

Tačiau norisi paklausti – jis tik egzistuos, ar tikrai vykdys numatytus darbus?