Jelena Pališkienė – naujoji Jonavos bendruomenės pareigūnė, tačiau jos veidas, ko gero, pažįstamas ne vienam jonaviečiui: moteris Jonavoje policininke dirba daugiau nei 15 metų. Atlikdama tarnybą, ji savo jėgas išbandė ir dirbdama su ginklais, ir aiškindamasi nusikaltimus. Nepaisant to, J. Pališkienė neslepia, kad prieš pradedant eiti bendruomenės pareigūnės pareigas, ji jautė šiokį tokį jaudulį, o dabar pagrindinis jos tikslas – užtikrinti, kad jonaviečiai jaustųsi kuo saugesni savo mieste.

Įsidarbino netikėtai

J. Pališkienė karjerą policijos sistemoje pradėjo 2006-aisiais metais.

,,Aš labai norėjau būti advokate – mane visada viliojo teisinė sistema.  Kai 1993 metais  baigiau mokyklą, advokato profesija buvo itin populiari bei prestižinė. Dėl to ir stojančiųjų buvo tikrai daug. Taip jau susiklostė, kad pritrūkus stojamojo balo, aš neįstojau. Buvo liūdna, bet gyvenau toliau ir po 12-os metų, eidama pro Jonavos rajono policijos komisariatą, nusprendžiau užsukti į jį ir paklausti, ar nereikia darbuotojų.

Man buvo pasakyta, kad reikia pareigūnų Licencijavimo skyriuje. Tuometinis komisaras dar paklausė, ar žinau, koks tai darbas? Atsakiau, kad ne ir pajuokavau, kad jis bet kokiu atveju nesigailės priėmęs mane į tarnybą. Paaiškėjo,  jog turėsiu dirbti su ginklais“, – paklausta apie profesijos pasirinkimą pasakojo J. Pališkienė.

Iš pradžių buvo baisu

Netrukus pareigūnė buvo išsiųsta į įvadinius mokymus, kur turėjo gilinti žinias apie policijos veiklą, teisę ir, žinoma, išmokti naudotis spec.priemonėmis ir ginklais.

,,Pamenu, man jau duoda vieną jų (ginklų) į rankas, o galvoje sukasi mintis, kad vos tik aš paimsiu ginklą, jis iššaus.

Iki tol ginklą buvau laikiusi gal mokykloje, kai vyko civilinės saugos mokymai ir reikėjo šaudyti  pneumatiniu šautuvu. Tikrai nebuvo drąsu... Visgi, vėliau baimė dingo ir po trijų mėnesių lengva ranka galėjau perrinkti ginklus.

Darbas Licencijavimo skyriuje mane labai įtraukė. Būdavo, kad skambindavau į ginklų parduotuves ir prašydavau jų katalogų, kuriuos su dideliu susidomėjimu atidžiai nagrinėdavau,“, – teigė pareigūnė pridurdama, kad ginklai iki šiol yra jos silpnybė.

Nuo ginklų – prie nepilnamečių nusikaltimų

Po 6 metų darbo Licencijavimo skyriuje J. Pališkienė pradėjo darbą Prevencijos skyriaus Nepilnamečių reikalų grupėje.

,,Licencijavimo skyriai iš rajonų buvo perkeliami į Kauno apskritį. Aš turėjau du pasirinkimus: arba važinėti dirbti į kitą miestą, arba dirbti Nepilnamečių reikalų inspektore savo mieste. Pasirinkau antrąjį variantą.

Darbas čia tikrai nebuvo lengvas, o ir reikėjo staigiai persiorientuoti, įsisavinti naujoms pareigoms reikalingas žinias.

Tačiau šias pareigas taip pat greitai pamilau. Kodėl? Nors dirbau su problematiškais vaikais, jie man patiko. Visad sakiau, kad blogų vaikų nebūna, tiesiog jų gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, jog jie atsidūrė blogame kelyje.

Kai dirbau su vaikais, teko nemažai gilinti savo žinias apie žmonių psichologiją: skaičiau knygas, kitą mokslinę literatūrą. Tai buvo kelias, padedantis rasti priėjimą prie vaikų, padėjęs geriau juos suprasti. Galiu pasakyti, kad iki šiol neabejoju tuo, jog jauną žmogų galima išauklėti, tačiau reikia parinkti atitinkamas priemones“, – pasakoja pareigūnė.

Kitoks darbas

Iki tampant bendruomenės pareigūne, J. Pališkienei dar teko dirbti Prevencijos poskyryje apylinkės inspektore Užusalių seniūnijoje bei  Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje.

,,Veiklos skyriuje laukė darbas su įvykių pasekmėmis: įvykus vagystei, smurto atvejui, plėšimui ar kitam nusikaltimui, man reikėjo dirbti su įkalčiais, įvykio vietos ištyrimu, liudytojais.

Dėl to, kai man buvo pasiūlyta dirbti bendruomenės pareigūne, šiek tiek jaučiau įtampą, nes darbas šiose pareigose gerokai skiriasi nuo ankstesnių – dabar man reikia užbėgti įvykiams už akių, atlikti prevencinį darbą“, – kalbėjo J. Pališkienė.

Sieks tęsti pradėtus darbus

Jonaviečiams apie naująsias J. Pališkienės pareigas buvo pranešta Jonavos bendruomenės pareigūnų ,,Facebook“ paskyroje. Įrašas apie tai sulaukė daug gražių reakcijų – linkėjimų bei sveikinimų. J. Pališkienė pripažįsta, kad tai nuoširdžiai ją pradžiugino.

,,Jonavoje dirbu tikrai ilgą laiko tarpą, tad teigiami komentarai iš aplinkos, kurioje pradirbta tiek metų, ypač malonūs“, – teigė moteris, pridurdama, kad dabar pagrindinis jos tikslas – rūpintis, jog jonaviečiai jaustųsi kuo saugiau.

,,Iki manęs bendruomenės pareigūnės pareigas atliko užtarnauto poilsio išėjusi kolegė Larisa Paklina. Tad dabar mano užduotis – tęsti jos pradėtus darbus ir rūpintis tuo, kad mūsų miesto gyventojai džiaugtųsi gyvendami Jonavoje, visada jaustųsi saugūs“, – teigė moteris.

Yra veiksmai, yra ir pasekmės

Kalbėdama apie savo darbą, J. Pališkienė džiaugiasi ir tuo, jog neturi nemalonių prisiminimų apie neigiamas žmonių reakcijas, nukreiptas į ją.

,,Mūsų darbas yra toks, kad tikrai gali išgirsti negražių žodžių, bet nereikia to priimti asmeniškai. Jei kalbėsime apie kažkokius keiksmus, aš nesu jų sulaukus į savo pusę net ir dirbdama su nepilnamečiais.

Visada akcentuodavau, kad padarius tam tikrus neteisėtus ar nusikalstamus veiksmus, laukia ir konkrečios pasekmės: yra įstatymai, yra ir bausmės už jų nesilaikymą.

Kartą esu nugirdus, kaip  nepilnamečiai tarpusavyje juokaudami sakydavo, kad Jelena – gera, gera, bet jau kai supyks...“, – šypsodamasi prisiminė moteris.

Siekiamybė – ryšys su žmonėmis

Kas pačiai J. Pališkienei yra geras pareigūnas?

,,Labai svarbu, kad jis būtų kompetentingas, išmanantis savo darbą, mokėtų įsijausti į kito žmogaus situaciją ir būtų žmogiškas. Juk dažniausiai žmonės į policiją kreipiasi ištikus bėdai, kas jau savaime  sukelia stresą...

Manau, kad dirbant pareigūnu, svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus – skirtingas, ir jei su vienu kažko pasiekti gali kalbant griežčiau, su kitu pravers švelnumas, atsargumas. Žinoma, tu niekada nežinai, su kokiu asmeniu tau reikės bendrauti. Dėl to psichologinės žinios tikrai gali stipriai praversti šiame darbe.

Galiu pasakyti, kad man geras pareigūnas – toks pareigūnas, su kuriuo gera bendrauti, kuriuo gali pasitikėti ir žinai, kad jis tau padės.

Aš visada siekiau turėti tą ryšį su žmonėmis ir tikiuosi, jog jonaviečiai tikrai pasitiki ne tik manimi, bet ir mano kolegomis“, – teigė J. Pališkienė.

 Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė

Taip pat skaitykite: