Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 10 dieną paskelbtu nuosprendžiu konstatavo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtoje byloje buvęs Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius bei buvęs Jonavos ligoninės vyriausiasis gydytojas Ivanas Dorošas yra kaltas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuris buvo priimtas po 6 metų teisminio nagrinėjimo. I. Dorošas lieka pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo, o dėl dokumentų klastojimo jam baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Dėl kai kurių nusikalstamos veikos epizodų buvęs gydymo įstaigų vadovas išteisintas.

Apeliacinės instancijos teismas I. Dorošui dviem mėnesiais – iki 2 metų ir 10 mėnesių – sutrumpino laisvės atėmimo bausmę (jos vykdymas atidėtas 2 metams), o baudą nuo 33 tūkst. 894 eurų sumažino iki 18 tūkst. 830 eurų. I. Dorošui teismas paliko draudimą 3 metus dirbti darbą, susijusį su vadovavimu valstybinėms ar viešosioms įstaigoms arba įstaigų padaliniams bei darbą, susijusį su šiose įstaigose vykdomais viešaisiais pirkimais.

Bylos duomenimis, būdamas Panevėžio bei Jonavos ligoninių vadovu, I. Dorošas neteisėtai sudarė išskirtines sąlygas kai kurioms bendrovėms dalyvauti Panevėžio ligoninės remonto darbų, taip pat Panevėžio ir Jonavos ligoninių medicinos įrangos įsigijimo viešųjų pirkimų konkursuose bei tuos konkursus laimėti. Konkursai abiejose gydymo įstaigose vyko diskriminuojant kitus rangovus ir tiekėjus, o už laimėtus konkursus I. Dorošas tiesiogiai pareikalavo iš verslininkų kyšių darbais, paslaugomis, prekėmis, daiktais ir pinigais. Pavyzdžiui, iš vienos bendrovės vadovo už sėkmę viešųjų pirkimų pirkimų konkursuose I. Dorošas įsigijo automobilį už ketvirtadalį jo realios vertės, vėliau verslininkas sumokėjo už šios transporto priemonės draudimą, remonto darbus.

2023 metų kovo 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu kartu su I. Dorošu buvo nuteisti ir trys verslininkai. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendį jų atžvilgiu taip pat iš dalies pakeitė. S. A. liko pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir papirkimo, už tai jam skirta galutinė subendrinta 26 tūkst. 362 eurų bauda. J. Ž. pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, jam skirta beveik 4 tūkst. eurų bauda. Nuteistam dėl papirkimo G. O. skirta beveik 25 tūkst. eurų bauda.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas per 3 mėnesius nuo jo paskelbimo dienos kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ikiteisminį tyrimą šioje didelės apimties byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė. Teismui nagrinėti bylą prokuratūra perdavė 2016 m. gruodį.

Lietuvos apeliaciniame teisme valstybinį kaltinimą palaikė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme jau išnagrinėta kita byla, susijusi su tuometiniu Panevėžio ligoninės direktoriumi I. Dorošu. Šioje byloje buvęs ligoninės vadovas buvo pripažintas kaltu dėl kurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo. Teismas jam skyrė 3 388 eurų baudą. Kartu buvo nuteista ir buvusi Panevėžio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja, kuriai buvo skirta 7 540 eurų bauda.

Bendras Prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimas