Kovo mėnesį ,,Jonavos žinių” redakciją pasiekė Šveicarijos progimnazijos bendruomenės narės padėkos laiškas darbą paliekančiai direktorei Vainetai Tomaš su užuominomis, kad būtų verta pasidomėti direktorės išėjimo aplinkybėmis. Netrukus su redakcija pasikalbėjo ir pati Vaineta. Nors tąkart norėjo išlaikyti anonimiškumą, dabar direktorė nusprendė nebetylėti ir papasakoti savo istoriją viešai.  

Pradžia direktorės pareigose - su dideliu padrąsinimu ir palaikymu 

Vaineta Šveicarijos progimnazijoje pradėjo dirbti daugiau nei prieš dvidešimt metų ir sėkmingai tobulėjo: dirbo vokiečių kalbos mokytoja, persikvalifikavo į anglų pedagogiką, buvo pakviesta dirbti direktorės pavaduotoja ir galiausiai sulaukė savivaldybės administracijos pasiūlymo tapti progimnazijos vadove.  

,,Nebuvau tikra, kad noriu prisiimti šią atsakomybę, žinojau, kad artėja pokyčiai, prie Šveicarijos gimnazijos bus jungiama Užusalių mokykla, Šveicarijos mokykloje turės būti įgyvendinamas pilotinis savarankiško maitinimo projektas – daug naujovių, kurioms reikia visiškai naujų kompetencijų - bet sulaukiau aktyvių raginimų, skatinimų. Savivaldybės vadovai man garantavo pagalbą, sakė: ,,Nesijaudink, Vaineta, mes tau viską padėsim. Skambink dieną, naktį, ar atostogų metu – nesvarbu, visada padėsim”. Taigi jaučiau palaikymą ir buvau drąsi. Nes gyvenime, kai pati taip sakau, taip ir elgiuosi”, - pasakoja V. Tomaš. 

Moteris pasakoja, kad savivaldybės administracijos prašymu ji reorganizacijos metu dvejose mokyklose dirbo pavaduotoja, laikinai einančia direktorės pareigas. Ant jos pečių gulė mokyklų pertvarka, o iškart po to - inovatyvios moksleivių maitinimo sistemos sukūrimas Šveicarijos progimnazijoje.  

Prasidėjus iššūkiams ir problemoms direktorė liko viena 

,,Nuo rugsėjo 1-osios dienos reikėjo pradėti savarankišką maitinimą. Šiai inovacijai reikalingi etatai buvo paskirti rugpjūčio 1 d., aš oficialiai direktore tapau rugpjūčio 16 d. Laiko pasiruošti tiesiog nebuvo. Nei laiko, nei žmogiškųjų resursų - maitinimo organizatoriaus tegavome 0,75 etato, turėjome vieną virėją ir dvi pagalbininkes, kurios atlieka pagalbinius darbus. O maitinti reikėjo darželį, mokyklą, maistą ruošti išvežimui į J. Ralio gimnaziją ir dar turėti – papildomą meniu pardavimui.” 

Vaineta tuojau pat kreipėsi į Savivaldybę pagalbos, prašė skirti etatų, tačiau pagalbos tąkart nesulaukė. Mokyklos darbuotojai patys ,,atidavinėjo” savo etato dalis, kol bendruomenė ,,surinko” etatą dar vienai virėjai, kuri buvo tiesiog būtina tokių krūvių įgyvendinimui. Tiesa, jau gerokai po pilotinio projekto starto, lapkričio mėnesį, Savivaldybė skyrė papildomų etatų.  

Toliau sekė visa virtinė problemų - Vaineta, neturėdama jokių buhalterinių žinių, turėjo savarankiškai priregistruoti kasos aparatus, įmonė, iš kurios perkama įranga, pagal sutartį ją įrengti pažadėjo tik iki lapkričio mėnesio, o maitinimas prasidėti turėjo nuo rugsėjo 1 d., ant pedagogės pečių nugulė produktų ir pinigų apskaitų problemos.  

,,Dėl kylančių problemų kreipiausi į savivaldybę - savivaldybė formaliai paskirdavo žmogų man padėti, o iš jo sulaukdavau skambučio su daugmaž tokiu tekstu: ,,Atleiskit, Vaineta, aš tikrai niekuo negaliu padėti, nes nieko nesuprantu”. Tokia tad buvo pagalba iš savivaldybės, bet juk turime Švietimo pagalbos tarnybą su būriu kompetentingų buhalterių. Kreipiausi ten, o iš buhalterių gavau atsakymą, kad mane konsultuoti joms draudžia skyriaus vedėjas Algimantas Stuckas. Vis dėlto, viena iš dirbančių moterų pasigailėjo manęs beviltiškoje situacijoje ir sutiko pagelbėti po darbo valandų, už ką vėliau sulaukė didelės vadovo nemalonės. Beje, iškart po kreipimosi į ŠPT dėl problemų su kasomis mokykloje pasirodė Jonavos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, pasiruošusi tikrinti būtent kasas. Keistas sutapimas, kad žmogus į kurį kreipiausi yra sūnus moters, kuri nedelsdama atkeliauja ,,tikrinti” mūsų problemos”, - sako buvusi Šveicarijos progimnazijos mokyklos direktorė.  

Nuolatinis psichologinis spaudimas tapo nebepakeliamas 

Kaip sako Vaineta, sistemingi patikrinimai prieš tai nesuteikus pagalbos, nuolatiniai skubūs susirinkimai, apie tai iš anksto neinformuojant, Švietimo skyriaus spaudimas kuo greičiau teikti atsakymus Kontrolės ir audito tarnybai sekino vadovę ir kėlė įtampą visame kolektyve.  

,,Niekam nelinkiu susidurti su Jonavos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito skyriaus vedėjos bendravimo principais. Jeigu ateini pasikonsultuoti – esi vadinama ,,durna”, ,,nieko nesuprantančia”, jeigu neateini – gauni spaudimo iš Švietimo skyriaus, kad nueitum, o kai nueini vėl girdi tuos pačius ,,komplimentus”. Labiausiai įsiminė situacija po konflikto su A. Stuckumi – eilinį kartą atėjus pas J. Stuckaitę man buvo liepta nedelsiant eiti atsiprašyti jos sūnaus. Nesutikau, nes situacija jau buvo išsiaiškinta, jau buvau ir atsiprašiusi už savo klaidas, bet, matyt, to nepakako. Tąkart vėl gavau ne konsultaciją, o pykčio ir išsiuntimą pro duris”, - savo patirtimi dalijasi Vaineta.  

Moteris pasakoja, kad teko pakelti daug aštraus sarkazmo ir patyčių tiek esant vienai, tiek prie mokyklos kolektyvo, kai atliekant tikrinimus Šveicarijos progimnazijoje savivaldybės auditorė naudodavo tokias frazes kaip: ,,Tai ką, apsivogėm, direktore? Pasiėmė sau pinigėlių?”, ,,Verk, verk - mažiau ,,myši”, ,,Jeigu tu tokia durna ir nesupranti, tai nėra ko čia ir vaikščiot”, o kartą minėta tarnautoja netgi leido sau po valgyklos patalpas tampyti už rankovės vieną iš mokyklos pavaduotojų.  

Paskutinis taškas: ,,Jei nori išsaugoti darbą, atleisk pavaduotoją ir grįžk į savo vietą” 

Galiausiai Vainetai atėjo laikas baigti savo darbą mylimoje mokykloje – situacija su Savivaldybei atskaitingomis įstaigomis buvo nebepakeliama, darbuotojai, jusdami nuolatinį spaudimą, vienas po kito palikinėjo savo darbo vietą, o paskutinį tašką padėjo 2024-ųjų gruodį savivaldybėje įvykęs susirinkimas. Per jį Vainetai buvo išdėstytos naujos sąlygos: buvo liepta iki Naujųjų metų atleisti tris darbuotojus - Šveicarijos progimnazijos pavaduotoją ugdymui, Užusalių skyriaus pavaduotoją ūkiui ir mokyklų maitinimo organizatorę. 

,,Savivaldybės atstovai man pasakė, kad šie žmonės blogai dirba. Ir pasiūlė atleidus pavaduotoją, man grįžti į tą vietą, kurioje buvau. Aš prieštaravau abejoms mintims ir tada sulaukiau klausimo, o kokį gi sprendimą galiu pasiūlyti aš? Supratau, kur link einama ir pasakiau, kad išeisiu pati, nes  nebegaliu taikytis su tokiu nežmogiškumu, daryti to, kas neatitinka mano vertybių. Žinojau, kad negalėčiau be priežasties atleisti žmonių ir paskui žiūrėti kolektyvui į akis. Tai būtų smūgis visai bendruomenei.” - su ašaromis akyse darbo praradimo aplinkybėmis dalijasi Vaineta. ,,Tada gavau atsakymą, kad dar pagalvočiau, nes vis dėlto galiu išsaugoti savo kėdę, tačiau žinojau, kad siūlomas kelias – ne man.” 

Vainetos istorija pasiekė VDI, Jonavos rajono savivaldybę, Kontrolės komitetą 

Vainetos istoriją redakcija raštu pristatė Valstybinei darbo inspekcijai (VDI), kuri detalizavo, kad tarp buvusios progimnazijos direktorės ir kitų kreipimesi nurodytų asmenų buvo susiklostę ne darbo, o civiliniai santykiai. VDI rekomendavo apie galimai netinkamą elgesį pranešti Jonavos rajono savivaldybės tarybai ir Jonavos rajono švietimo pagalbos tarnybos direktoriui, nes būtent šie asmenys gali spęsti klausimą dėl drausminės atsakomybės taikymo. Tai ir buvo atlikta.

Į redakcijos parengtą laišką sureagavo Jonavos rajono savivaldybė, kuri patikino, kad situaciją turėtų nagrinėti Kontrolės komitetas, o šalia to pabrėžė, jog ,,Jonavos rajono savivaldybės administracija niekada netoleravo ir netoleruoja savo bendruomenėje elgesio, neatitinkančio etikos normų." 

Jonavos rajono savivaldybės Kontrolės komitetas balandžio 8 d. skundo nusprendė nenagrinėti, nes skundas buvo gautas iš UAB ,,Jonavos žinios”, o ne iš konkretaus asmens. Kontrolės komiteto protokole rašoma, kad vienbalsiai nuspręsta ,,Rekomenduoti Jonavos žinių redakcijai, informuoti laišką rašiusį asmenį tiesiogiai kreiptis į Kontrolės komitetą arba kitas atitinkamas institucijas, pridedant laiške išdėstytiems teiginiams pagrindžiančius įrodymus."

Vis dėlto, stebint minėtą posėdį (vaizdo įrašas apačioje, klausimas nagrinėjamas nuo 20 minutės 50 sekundės) galima matyti, kad komitetą sudomino buvusios direktorės istorija, o kai kuriuos narius ir šokiravo.
,,Jeigu čia yra bent dalis tiesos, tai situacija yra tragiška. Ne esmė, kas pasiskundė. Esmė situacija. O jei situacija tokia, tai man baisu", - sakė Kontrolės komiteto narys Darius Ulkštinas. 

Kontrolė komiteto pirmininkė D. Survilaitė paprašė posėdyje dalyvavusios Kontrolės ir audito tarnybos skyriaus vedėjos J. Stuckaitės pakomentuoti jai metamus kaltinimus dėl galimo mobingo. J. Stuckaitė teigė kad neprisimena, kas buvo kalbama prieš pusantrų metų.

,,Bendravome lyg normaliai, padėjome direktorei, tikrai neturiu ką komentuoti. Bet ar buvo iš mūsų pusės mobingas, jeigu atlikdami auditą nustatėme trūkumus ir prašėme tuos trūkumus pataisyti?” - posėdžio metu situaciją komentavo J. Stuckaitė. - ,,Konsultacijų jinai iš mūsų tikrai gavo. Aišku, mes neprivalėjom konsultuoti, bet tikrai iš mūsų pagalbą gavo pilną."

Komiteto nario D. Ulkštino paklausta, ar atsimena konfliktinių situacijų bendravimo su V. Tomaš metu, Kontrolės ir audito tarnybos vadovė sakė: ,,Aš, žinokit, apskritai garsiai šneku. Nebuvo tarp mūsų tų konfliktų.” Tačiau kiek luktelėjusi pridūrė: ,,Gal ten ir kažkas tai buvo, gal ne taip suprato".

D. Ulkštinas taip pat kėlė klausimus, ar direktorė buvo paruošta naujiems iššūkiams mokykloje, ypač pilotiniam projektui. Švietimo skyriaus vedėja V. Kolesnikienė atsakė, kad kartu su direktore buvo lankomos tą pačią veiklą vykdančios įstaigos, duodamos nuorodos, kryptys, tačiau konkretūs mokymai nebuvo organizuoti.

Komiteto pirmininkė D. Survilaitė Švietimo skyriaus vedėjos teiravosi ar buvo galima numatyti, kad kažkoks konfliktas užprogramuotas vykusiame bendravime ir kad gali gimti toks laiškas. Anot vedėjos, progimnazijos direktorė galimai nesuvaldė savo kolektyvo ir dažnai jų darbus perimdavo pati, dėl ko gavosi per didelis krūvis.

,,Iš principo buvo galima galvot, kad jinai gali nepavežti. Tiesiog pervargo. Jinai su savo pavaldiniais atsisakė ,,tvarkytis" ir pati priėmė sprendimą atsistatydinti", - sakė V. Kolesnikienė.

Istorija dar nesibaigia

Nemaloni ir skirtingai perpasakojama buvusios Šveicarijos progimnazijos direktorės istorija šiuo straipsniu galimai nesibaigia - redakcijos žiniomis, pakeliui jau ir Vainetos Tomaš asmeniškai parašytas kreipimasis į Kontrolės komitetą. 

,,Mokykla buvo mano gyvenimas. Pedagoginis darbas man buvo labai svarbus. Turėjau didelę sėkmę - buvau mylima mokytoja, ne kartą išrinkta Metų Mokytoja. Todėl turiu išlikti ištikima savo vertybėms ir pradėti kalbėti apie tai, kas yra vieša paslaptis mūsų rajone. Su įstaigų vadovais tarpusavyje bendraujame ir puikiai žinome, kad tokius išpuolius patiria daugelis. Galbūt viešumas padės pakeisti situaciją bei palengvinti ir taip emociškai nelengvą švietimo bendruomenės darbą”.