Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ profesinė sąjunga reikalauja per trejus metus padidinti darbuotojų darbo užmokesčio fondą 63 proc.

Profesinė sąjunga siekia įpareigoti bendrovę pirmais metais padidinti darbuotojų darbo užmokestį 24 proc., antrais – 10 proc., trečiais metais – dar 10 proc.; užtikrinti, kad darbuotojų vidutinis atlyginimas siektų ne mažiau kaip 130 proc. šalies vidutinio atlyginimo, o to nepasiekus – skirti vienkartinį paskatinimą; išmokėti vienkartinę atostogų premiją. Pavertus šiuos reikalavimus faktiniais skaičiais, bendrovės darbo užmokesčio fondas per trejus metus turėtų padidėti 63 proc. arba 18 mln. eurų.

Pasak bendrovės „Achema“ generalinės direktorės Audronės Kuskytės, toks reikalavimas ne tik neatitinka įmonės finansinių galimybių, bet ir yra ekonomiškai nepagrįstas pačių darbuotojų atžvilgiu, kai darbo užmokesčio augimo reikalaujama visiems po lygiai, neatsižvelgiant į konkrečius darbo rezultatus.

„Suprantame darbuotojų norą gauti didesnį atlygį – tai žmogiška ir natūralu. Tačiau šiandien turime kalbėti atvirai: Europos trąšų pramonė susiduria su rimtais iššūkiais, o „Achema“ juos jaučia tiesiogiai. Importuojama pigi produkcija iš trečiųjų šalių, itin aukšti aplinkosaugos mokesčiai ir nelygi konkurencija lemia, kad daugelis Europos gamyklų šiuo metu negali dirbti visu pajėgumu. Pastaruosius dvejus metus dirbome nuostolingai, amoniako gamybą šiemet buvome priversti stabdyti trims mėnesiams – tokia yra rinkos realybė“, – sako A. Kuskytė.

Bendrovės derybos dėl kolektyvinės sutarties su profesinės sąjungos atstovais tęsėsi beveik pusmetį. Derybų metu buvo parengtas kolektyvinės sutarties projektas, kuriame, be kitų, buvo numatytas punktas dėl bendradarbiavimo tarp bendrovės ir profesinės sąjungos, vertinant darbuotojų pareigybių lygius, funkcijas ir atsakomybes. Galutiniame etape profesinės sąjungos taryba atsisakė patvirtinti kolektyvinės sutarties projektą, pasitraukė iš tolimesnių derybų ir pradėjo pasiruošimo streikui procedūras.

Nutrūkus deryboms, bendrovė tęsia pareigybių vertinimą ir ieško geriausių sprendimų, atsižvelgdama į turimas galimybes ir darbuotojų lūkesčius.

„Man, kaip vadovei, svarbiausia – įmonės stabilumas ir darbo vietų išsaugojimas. Nežiūrint visų iššūkių, su kuriais šiandien susiduriame, darbuotojų kaita bendrovėje yra dvigubai mažesnė, nei rinkoje – pernai ji siekė 13 proc., šiemet 10 proc. 10-15 proc. išėjusių darbuotojų kasmet pas mus sugrįžta. Daug dirbame, kad įmonė išlaikytų konkurencingumą: investuojame į efektyvumą, laukiame svarbių ES sprendimų – tarifų įvedimo rusiškoms trąšoms, pasienio anglies dioksido mokesčio. Šie pokyčiai jau duoda pirmuosius signalus apie galimą rinkos stabilizavimą.

Labai vertinu mūsų žmones – matau ir jų nuotaikas, ir pastangas. Didžioji dalis darbuotojų supranta situaciją ir tiki, kad įmonė gali atsitiesti. Tačiau bet kokie sprendimai turi būti atsakingi: jei norime, kad „Achema“ išliktų kaip didžiausias darbdavys Jonavos regione ir kurtų darbo vietas, turime vadovautis faktais, vertinti ekonominę situaciją bei ateities perspektyvas“, - akcentuoja A. Kuskytė.

AB ,,Achema" inf.