Yra daug atspirties taškų, nuo kurių skaičiuojamas laiko ratas. Vienas iš šių taškų – rugsėjo mėnesį minima socialinio darbuotojo diena. Džiugu, kad ši šventė tampa tradicine ir laukiama.
Ką pastebėjome per metus? Emigracija svetur vyksta jau daug metų, tačiau stebime ir dvasinę emigraciją į alkoholizmą, narkotikus, azartinius lošimus ir į kitas priklausomybes.
Lengva dirbti su motyvuotais žmonėmis, tačiau kaip motyvuoti žmogų, kuris nenori keistis? Todėl visiems socialiniams darbuotojams kiekvienas, pasiryžęs keisti savo gyvenimą, yra labai brangus. Kaip ir tas, kuris daug metų vartojo alkoholį, o štai dabar atėjo pasakyti, kad jis laikosi, kad dar neatkritęs. Tačiau ką pasakyti motinai, kurios atžala iš namų neša parduoti daiktus tam, kad pinigus galėtų pralošti? Lieka atviras klausimas.
Tarp mūsų gyvena žmonės, turintys įvairias negalias. Tarp jų yra žmonių ir su proto negalia. Kaip žinia, toks neįgalusis privalo turėti globėją, kuris jį atstovautų, rūpintųsi, vestų pas gydytojus, atsižvelgiant į neįgaliojo interesus valdytų jo turtą. Suprantama ir tai, kad neįgaliųjų priežiūra reikalauja laiko ir kantrybės. Tačiau kai matai skriaudžiamą, su mėlynėmis paakyje neįgalų žmogų, apima neviltis. O artimasis, kuris privalo juo rūpintis, mums sako, kad viskas gerai, neįgalusis nieko nesupranta, o „jūs nesikiškit į mūsų reikalus“.
Tačiau didelių mokslų nereikia, kad suprastum – jei žmogus verkia, jam negerai. Jei juokiasi – jam gerai. Dar ilgai galėtume diskutuoti apie smurtą artimoje aplinkoje, apie suaugusius, apie globojamus vaikus, kurie, tapę paaugliais dėl savo emocijų tampa našta globėjams. Ir apie benamius, senus žmones, kurių artimieji atsiranda tik jiems numirus.
Nuo kitų metų visos įstaigos, teikiančios socialinės globos paslaugas privalo gauti licencijas. Džiugu, kad kai kurios įstaigos jas jau turi. Tačiau Jonavos vaikų globos namai licencijos gauti negali. Priežastis – ten gyvena per daug vaikų, kurie yra nereikalingi savo tėvams.
Tačiau dabar – šventė. Socialinio darbuotojo diena. Labai norisi šviesių spalvų. Dėkoju visiems Jonavos rajono socialiniams darbuotojams už bendrą darbą. Nereikia būti motina Terese, kad galėtum išklausyti žmogų, ištiesti ranką tam, kuriam jos reikia, kad paguostum, paaukotum, padarytum gerą darbą.
Ingrida Malciuvienė yra Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja
