Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Eugenijus Sabutis įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma motorinių transporto priemonių registracijos mokestį įskaityti tiesiai į savivaldybių biudžetus.

Pasak E. Sabučio, toks pakeitimas leistų surinktas lėšas panaudoti realiai aplinkos apsaugai, o ne deklaruojamai, kaip yra daroma iki šiol.

Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektą registravęs parlamentaras pabrėžia, kad, 2019 m. svarstant šio mokesčio įvedimą, įstatymo iniciatoriai galutinai nepagrindė naujo mokesčio įskaitymo ir panaudojimo tvarkos.

„Iš priimto įstatymo matyti, kad Vyriausybė turėjo parengti Miškų sodinimo programą ir nustatyti, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui. Deja, šiandien matome, kad surinkti pinigai negali būti skirti miškasodžiui, kadangi galimai nėra laisvos žemės. Iš gyventojų surinkti pinigai panaudojami visai ne taip, kaip buvo žadama. Prisiminkime, kad šis mokestis buvo vadinamas „taršos“ mokesčiu, siūlančiu mažinti oro taršą ir turėjusiu prisidėti prie gamtos apsaugos. Dabar matome, kad valstybė nesugeba tinkamai panaudoti surenkamų lėšų, jas išleidžiant ne gamtosauginiams poreikiams“, – sako Seimo narys E. Sabutis. 

Šio mokesčio pajamų perdavimas savivaldybėms, pasak parlamentaro, yra savalaikis dėl aplinkosauginių tikslų, nes savivaldybės būtų labiau įgalintos ir finansinėmis paskatomis motyvuotos kurti žaliąsias erdves, gerinti vietos transporto infrastruktūrą ir įgyvendinanti kitas oro taršos mažinimo priemones.

„Matau, kad yra daugybė priemonių, kaip surenkamas lėšas panaudoti tikslingiau – suteikime įrankių pačioms savivaldybėms papildomai investuoti į viešojo transporto atnaujinimą, dviračių ir pėsčiųjų takų plėtrą, želdynų sodinimą, pavyzdžiui, šalia didžiausių vietos taršos šaltinių“, – pastebėjo parlamentaras.

E. Sabutis atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos šalyse taikomą praktiką. Ji rodo, kad transporto priemonių registracijos mokestis laikomas vietiniu arba dalijamu su centrine valdžia – Estijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Prancūzijoje.

„Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vietinės valdžios institucijoms dažnai geriau sekasi negu centrinei valdžiai sutelkti finansinius išteklius, reikalingus gyventojų poreikiams tenkinti, nes asmenys yra labiau linkę mokėti vietinius mokesčius, matydami sąsajas tarp savo mokamų mokesčių ir vietos valdžios priimamų sprendimų ir teikiamų paslaugų. Nereikia pamirši, kad tai taip pat sukurtų vieną iš esminių savivaldybių savarankiškumą stiprinsiančių  priemonių – didinti savivaldybių investicinį pajėgumą, plečiant jų savarankiškųjų pajamų šaltinius“, – sakė Seimo narys.

Pateikta statistika rodo, kad per pirmus keturis mėnesius nuo šio mokesčio įsigaliojimo datos, t .y. 2020 m. liepos 1 d., į valstybės biudžetą buvo surinkta apie 11 mln. eurų.  Remiantis minėta statistika, galima teigti, kad šio mokesčio pajamos savivaldybių biudžetus galėtų papildyti kasmet apie 30 mln. eurų.

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

 

Taip pat skaitykite: