Jo teigimu, padidėjęs mokestis smogs galutiniams vartotojams.

Pasak E. Sabučio, nerimą kelią ir bandymas nuslėpti faktą, kad didžioji mišrių komunalinių atliekų dalis iš sąvartynų galimai keliaus į deginimo gamyklas, kurių vadinamasis vartų mokestis dėl didėjančių apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainų ir kitų ekonominių aplinkybių taip pat brangs.

Seime šią savaitę planuojama galutinai priimti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, pagal kurias, mokesčio tarifas už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne būtų didinamas nuo 10 iki 50 eurų už toną.

„Suprantame, kad atliekų šalinimas sąvartyne yra bloga priemonė, o atliekų tvarkymo hierarchijoje sąvartynai užima paskutinę vietą. Natūralu, kad atliekas šalinti juose ir turėtų kainuoti brangiausiai, tai pabrėžia Europos Komisijos patvirtintas žaliasis kursas.

Tačiau iki šiol negirdime iš aplinkos ministro atsakymų, ar visos savivaldybės yra pasiruošusios tokiems grandioziniams pokyčiams atliekų srautą nukreipti į rūšiavimą ir deginimą, o ne į sąvartynus. Ar yra pateikti kompleksiniai pasiūlymai dėl atliekų rūšiavimo, o ne tik bandoma eiti trumpiausiu keliu, t. y. keliant mokestį ir tikintis, kad visą kitą išsispręs savaime“, – pabrėžia Seimo narys E. Sabutis.

Socialdemokrato nuomone, iš Aplinkos ministerijos šiuo metu juntamas „šioks toks šantažas, nes atvirai deklaruojama, kad kainos už atliekų išvežimą nebrangs tik tokiu atveju, jeigu visi vykdys savo pareigas – gyventojai maksimaliai išrūšiuos atliekas ir kompostuos maistą, o savivaldybių administracijos užtikrins rūšiavimui skirtą infrastruktūrą“.

Politiko teigimu, neįvykdžius tokių valdančiųjų norų, sąskaitos gali ir „išsipūsti“ ir, jo žodžiais, dėl to bus lengviausia apkaltinti savivaldybes.

„Nors gyventojų požiūris į rūšiavimą įgauna teigiamų poslinkių, bet jis vis dar per mažas tokioms staigioms permainoms. Ministerijos nenoras prie rūšiavimo skatinimo pereiti laipsniškai reikš tik vieną – kai kurios savivaldybės bus priverstos didinti rinkliavas ir taip, aplinkos ministro sprendimu, auginti sąskaitas gyventojams.

Toks neapskaičiuotas valdančiųjų požiūris ypač keistai atrodo šios rekordinės infliacijos metu, kada ir taip aplinkui viskas brangsta – nuo maisto iki paslaugų. Negana to – jie nusprendžia didinti dar vieną mokestį. Ir iš karto penkis kartus“, – teigia socialdemokratas.

Aplinkos ministrui pristatant pataisas, nekalbama apie atliekų degintojų vaidmenį ir būsimų kainų už tokį atliekų tvarkymą. Seimo narys tikisi, kad tai nėra daroma kryptingai, siekiant paslėpti būsimą mišrių komunalinių kiekį į tris deginimo gamyklas.

„Seime su mokestiniais pakeitimais kartu eina ir pataisos, kurios įgalios Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą (VERT) tvirtinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainą ir nustatyti viršutinę atliekų deginimo 1 t įkainio ribą, kitaip tariant, VERT tvirtins atliekų deginimo „vartų“ mokestį. Toks pasiūlymas tarsi turėtų uždėti apynasrį tam, kad dirbtinai nebūtų keliamos atliekų deginimo kainas, tačiau VERT turės kompetenciją reguliuoti tik dalį proceso, o galutinė deginimo kainą vis tiek galimai bus didelė, nes jos kainą sudaro daugybę kitų dedamųjų“, – aiškina E. Sabutis.

Jo teigimu, deginimo kaina irgi turi savo logiką, į ją taip pat įeina taršos mokesčiai, mokami pagal tą patį sąvartynams taikomą įstatymą, be to, deginimo kaina turi užtikrinti investicijų grąžą investuotojams, nes deginimo įrenginiai yra pastatyti praktiškai iš privataus kapitalo.

„Galutinei kainodarai įtakos taip pat turi ir apyvartiniai taršos leidimai, kurių kaina šį mėnesį šoktelėjo į rekordines aukštumas. Tai reiškia, kad šiuo metu sudeginus 1 toną mišrių atliekų deginimo gamyklose, už deginimo metu išmetamą CO2 tenka papildomai sumokėti beveik 50 eurų. Būtent tokia pati suma, kokią norima nustatyti  sąvartynams. Žinoma, ATL kaina biržoje nuolat kinta, bet šiai dienai ji tokia ir vargu ar artimiausiu metu ji žymiai nukris“, – pabrėžia socialdemokratas.

lrs.lt 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: