„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per 2025–2028 m. planuoja miškuose nutiesti 2 tūkst. kilometrų kabelinių linijų. Bendrovės investicijos į šį projektą sieks 80 mln. eurų, o dar 80 mln. eurų būtų finansuojama iš ES fondų investicijų programos ir Klimato kaitos programos lėšų. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas jau yra pritaręs 40 mln. eurų finansavimui iš Klimato kaitos programos.
„Tinklo kabeliavimas – strateginė investicija į energetinį saugumą ir kokybiškesnes paslaugas mūsų klientams, prisitaikant prie neišvengiamų klimato kaitos keliamų iššūkių. ESO kilometras po kilometro oro linijas keičia kabelinėmis ir darbai vyksta visoje Lietuvoje – nuo Zarasų iki Šilutės, nuo Druskininkų iki Biržų. Kiekvienam gyventojui tai reiškia vis mažiau nepatogumų dėl elektros tiekimo sutrikimų, verslui – mažesnę ir trumpesnių prastovų tikimybę stichinių gamtos reiškinių metu. Kartu tai prisideda prie gamtos išsaugojimo, nes leidžia grąžinti plotus miškams, neplėsti proskynų, sumažinti apsaugos zonas“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila.
Darbai „palies“ ir Jonavos rajoną
Anot ESO, Jonavos rajonas patenka į oro linijų kabeliavimo planus.
,,Šiuo metu jau pradėti projektavimo ir rangos darbai, kurie apima apie 40 km 10 kV kabelinių linijų. Numatyta rekonstruoti linijas, einančias iš Rizgonių, Jonavos transformatorinių pastočių ir kitų rajono taškų. Tai reiškia, kad darbai bus vykdomi tiek miškų teritorijose, tiek atokesnėse vietovėse, kur šiuo metu yra oro linijos. Šis kryptingas pasirinkimas padės padidinti tinklo saugumą tose vietose, kur gamtos sąlygos dažniausiai sukelia elektros tiekimo sutrikimų”, - teigiama ESO atsakyme.
Planuojama, kad Jonavos rajone šiuo metu suplanuota sukabeliuoti apie 40 km oro linijų per 2025–2026 metus. Šios investicijos yra tikslingai nukreiptos į vietas, kuriose oro linijos buvo labiausiai pažeidžiamos audrų, šlapio sniego ar tankių miškų.
Šiuo metu darbai Jonavoje yra numatyti, tačiau bendras sąrašas dar gali keistis. Planavimas vyksta etapais – siekiame, kad investicijos būtų nukreipiamos ten, kur jos duoda didžiausią naudą gyventojams ir kur labiausiai reikia stiprinti elektros tinklo patikimumą.
Jonavos rajone darbų apimtys gali didėti
2026 metais bus atrenkamos papildomos vietos, kurios bus kabeliuojamos 2027–2028 metais.
,,Šiuo metu visas objektų sąrašas dar nėra pilnai užbaigtas, nes reikia įvertinti būsimą finansavimą ir keliamus kriterijus. Tačiau jau dabar matome, kad Jonavos rajone darbų apimtis tikrai nemažės – tikėtina, kad ji net padidės. Tai yra dalis platesnio visos Lietuvos tinklo modernizavimo plano, kuriuo siekiama sukurti saugesnį, atsparų ir patikimesnį elektros tinklą”, - rašoma ESO atsakyme.
Ar suplanuoti darbai paveiks gyventojus?
Anot ESO, darbus planuojama vykdyti taip, kad gyventojai juos pajustų kuo mažiau. Kai prijungiami nauji klientai ar modernizuojamos esamos linijos, kartais būtini trumpi elektros energijos tiekimo atjungimai. Apie juos visuomet informuojama iš anksto – prieš 5 kalendorines dienas.
,,Svarbiausia tai, kad atlikus darbus ženkliai padidės tinklo patikimumas. Po kabeliavimo oro linijos taps požeminėmis, todėl jų nebeveiks vėjas, šlapdriba, krintantys medžiai ar kitos gamtos stichijos. Gyventojams tai reiškia mažiau sutrikimų, stabilesnį tiekimą ir didesnį saugumą – tiek kasdienybėje, tiek ekstremalesnėmis oro sąlygomis. Tai yra ilgalaikė, tikslinga investicija, kuri leis sukurti modernesnį ir ateities iššūkiams pasirengusį elektros tinklą. O suplanuoti darbai – tik dalis to, ką planuojame įgyvendinti: artimiausiais metais ketiname kabeliuoti dar daugiau linijų, kad nauda pasiektų kuo platesnį Jonavos rajono gyventojų ratą”, - tvirtina ESO.
Investicijos sieks dešimtis milijonų
Energetikos ministerijos iniciatyva Vyriausybei priėmus sprendimą tris kartus paspartinti kabeliavimo tempą, 2025–2028 m. miškingose vietovėse 2 tūkst. kilometrų 10 kV elektros oro linijų bus pakeistos požeminėmis. Vien per 2025 metus ESO miškuose sukabeliuos 365 kilometrus 10 kV oro linijų. Įgyvendinant visą 2025–2028 m. miškų kabeliavimo planą, bendrovės investicijos sieks 80 mln. eurų, o dar po 40 mln. eurų būtų skiriama iš Klimato kaitos programos ir ES fondų investicijų programos lėšų.
Visoje šalyje ESO prižiūri apie 132 tūkst. kilometrų elektros tinklo ir kasmet investuoja į jo modernizavimą. Šiuo metu daugiau kaip 62 proc. ESO valdomo tinklo vis dar sudaro oro linijos, beveik 38 proc. – kabelinės. Oro linijas pakeitus požeminėmis, bendrovės klientams užtikrinamas patikimesnis elektros energijos tiekimas.
ESO duomenimis, apie 80 proc. elektros tiekimo atjungimų įvyksta dėl sutrikimų 10 kV tinkle, kuris stichijų metu pažeidžiamas krentančių medžių ir jų šakų, tad kabeliavimas yra viena efektyviausių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių energetikos sektoriuje. Iš miške esančių 10 kV linijų kabelinis tinklas dabar sudaro 45 proc., o 2025 m. pabaigoje šis rodiklis pasieks 48 proc.
Didesnis tinklo patikimumas – tik viena iš kabelinės linijos naudų. Kabeliuojant oro linijas, apsaugos zonos plotis sumažėja nuo 21,5 iki 2 metrų, tad 2 tūkst. kilometrų oro linijų kabeliavimui skirtos Klimato kaitos ir ES investicijų fondų programos lėšos kartu su ESO finansavimu suteiktų realias galimybes miško plėtojimui atiduoti 3,9 tūkst. ha ploto. Sumažėjus apsaugos zonoms šiose teritorijose, išsaugoti, naujai pasodinti ar savaime pasisėję ir užaugę medžiai prisidėtų prie tvarumo tikslų, sustiprindami miško ekosistemų potencialą absorbuoti CO₂.
