Beveik prieš metus, 2020 metų lapkričio 13 dieną, darbą pradėjo naujos sudėties Lietuvos Respublikos Seimas. Priminsime, kad dėl įvestų karantino taisyklių, Eugenijus Sabutis Seime prisiekė netrukus po to – lapkričio 24 dieną, taip įgydamas visus tautos atstovo įgaliojimus. Vakar E. Sabutis savo svetainėje paskelbė pirmųjų metų veiklos ataskaitą (nuoroda: http://www.sabutis.lt/wp-content/ataskaita.pdf) – todėl šiandien kalbiname Seimo narį apie jo pirmuosius metus Seime.

Gerbiamas Eugenijau. Šios kadencijos Seimas baigė pirmuosius darbo metus. Jums tai buvo nauja patirtis, nes prieš metus pirmą kartą tapote Seimo nariu. Kokie būtų bendrieji įspūdžiai apie Jums naują veiklą?

Kiekvienas žmogus pradėjęs naują veiklą einant laikui stabteli ir pažiūri atgal norėdamas ją įvertinti, pasverti bei apžvelgti. Kadangi ne pirmus metus esu politikoje – ne tik pats vertinu savo veiklą, tačiau bandau suprasti kaip rajono žmonės ją vertina, kokias pastabas ar pasiūlymus teikia. 


Neslėpsiu, pradėjęs darbą Seime tikrai jaudinausi, nes Seimo nario darbas man buvo naujas, o ir pačioje pradžioje teko susidurti ir su valstybės biudžeto formavimo klausimais, nuo pirmų dienų teko teikti ir pasiūlymus, ir iš karto išsakyti ne vieną kritinę pastabą, tačiau manau, kad pavyko ir pavyksta susidoroti su iškylančiais iššūkiais ne tik vykdant tiesioginę Seimo nario veiklą, tačiau ir derinant darbą Vilniuje, Jonavoje, šeimos ir buitinius klausimus. 


Kaip ir savivaldybės taryboje, taip ir Seime kiekvienas Seimo narys turi būti vieno iš komitetų narys. Labai džiaugiuosi, kad man buvo patikėtos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nario pareigos, nes tai yra ta sritis, kurioje turiu daugiausiai patirties ir kurioje galiu daugiausiai nuveikti, taip pat tai yra ta sritis, kuri labai stipriai susijusi su mano rinkiminiais įsipareigojimais.
Dirbdamas Seime supratau, kad darbotvarkėje bus ne tik plenariniai Seimo posėdžiai, tačiau teks labai daug posėdžiauti komitete, taip pat Peticijų komisijoje (esu komisijos pirmininko pavaduotojas), taip pat nuolat su kolegomis posėdžiaujame frakcijos pasitarimuose, susitinkame su ministrais, ministerijų pareigūnais, su įvairių valstybės institucijų vadovais, nevyriausybininkais, įvairių įstaigų atstovais. Visi tokie susitikimai padeda įsigilinti į įvairias sritis, jose esančias problemas ir leidžia kuo aiškiau suformuoti savo poziciją balsuojant. Atskirai noriu padėkoti Jonavos merui ir tuo pačiu metu Lietuvos Savivaldybių Asociacijos prezidentui Mindaugui Sinkevičiui, jo pavaduotojai Birutei Gailienei, savivaldybės tarybos nariams, administracijos vadovams ir darbuotojams, su kuriais pavyko, pavyksta ir tikiu toliau pavyks išlaikyti konstruktyvius darbinius santykius sprendžiant ir Jonavos, ir savivaldos klausimus.
Kaip ir minėjau, atsižvelgiu ir į tai, kaip Jonavos krašto žmonės vertina mano darbą. Dėkodamas jiems už paramą, palaikymą, taip pat dėkoju ir tiems, kurie išsako savo kritines pastabas, nevengia aštresnio žodžio bei tiems, kurie pateikia ir konkrečius siūlymus.

Kokius įstatymų projektus teikėte pats ar su kitais Seimo nariais? 

Paskaičiavau, kad asmeniškai ar su kolegomis iki šios dienos jau esu pateikęs beveik 90 įstatymų projektų ar pasiūlymų keisti įstatymus. Man pačiam svarbiausi buvo tie įstatymų projektai, kuriais siūliau stiprinti savivaldą, stiprinti jos savarankiškumą, siūliau keisti konstituciją ir joje palikti šiuo metu galiojančią merų rinkimo tvarką ir merų įgaliojimus, taip pat siūliau skirti finansavimą Jonavos pietrytiniam aplinkkeliui, mažinti pridėtinės vertės mokestį būtiniausiems maisto produktams, energijos ištekliams, motorinių transporto priemonių registracijos mokestį įskaityti tiesiai į savivaldybių biudžetus, švelninti fiskalinės drausmės gniaužtus savivaldai, skirti daugiau finansavimo žvyrkelių asfaltavimui, neleisti priimti įstatymų, kuriais remiantis galima būtų apriboti ar net sužlugdyti savivaldybių įmonių veiklą. 

Labiausiai akcentavote, kad Jums rūpi savivaldos reikalai, savivaldos stiprinimas ir savarankiškumo didinimas. Kas Jums pavyko, o galbūt – nepavyko padaryti šiuo klausimu?

Savivaldos klausimus, tokius kaip finansinio ir veiklos savarankiškumo didinimo, aiškiai deklaravau dalyvaudamas rinkimuose ir nuosekliai jų laikausi. Šiai dienai galiu užtikrintai pasakyti, kad tikrai pavyko pristabdyti įstatymines iniciatyvas, kurias priėmus savivaldybių komunalinės įmonės būtų verčiamos konkuruoti su daugiau nei 75 procentus užėmusiomis dvejomis atliekas tvarkančiomis privačiomis įmonėmis ir net neabejoju – savivaldybių įmonės šią kovą pralaimėtų. Mano iniciatyva Seimas aiškiai pasakė, kad savivaldybių komunalinės įmonės nėra tik verslas, kad jos teikia svarbias paslaugas vietos gyventojams, o jie iš komunalinių paslaugų tikisi ne tik verslo santykių, bet ir jų konkrečių problemų supratimo, ir dar daugiau – savivalda daug geriau supranta savo problemas ir iššūkius ir daug geriau sugeba jas išspręsti turėdama tam atitinkamus instrumentus – savo įmones. 


Taip pat Seime toliau svarstomi keli labai svarbūs klausimai. Pirma, pateikimo stadiją sėkmingai įveikė mano inicijuota įstatymo pataisa, kuria savivaldai iš valstybės biudžeto būtų kompensuojama didesnė praradimų dalis, susidariusi dėl centrinės valdžios sprendimų. Tarkime, jeigu Seimas nusprendžia pakelti minimalią algą, ar padidinti neapmokestinamą pajamų dydį – tokiu atveju valstybė turi ir numatyti daugiau lėšų savivaldybių biudžetams atlyginimams bei gyventojų pajamų mokesčio netektims atstatyti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu renkamas transporto priemonių registracijos mokestis yra įskaitomas į valstybės biudžetą, tačiau kaip jis toliau panaudojamas nėra iki galo aišku, pasiūliau mokestį įskaityti į savivaldybių biudžetus, kad šios pasinaudodamos šiomis papildomomis pajamomis pačios spręstų kur panaudoti šį taip vadinamą „ekologijos“ mokestį, tarkime tiesiant naujus dviračių takus, įrengiant elektromobilių krovos stoteles ir panašiai. 


Na, deja yra ir kas nepavyko. Valdančioji dauguma nenorėjo įsiklausyti į mano pateiktą bei visos opozicijos ir Lietuvos Savivaldybių Asociacijos palaikytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimą dėl tiesioginių merų rinkimų, pagal kurį ir toliau būtų išlaikyta esanti tvarka, kai gyventojai tiesiogiai renka merą, kuris yra ir tarybos pirmininkas, ir savivaldybės vadovas. Vietoje to pasirinktas daug abejonių ir neaiškumų keliantis variantas, kai meras greičiausiai perims savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas. Tam, deja, teks keisti ne vieną teisės aktą, o dėl konkretaus jų pakeitimo kol kas su opozicija nesikalbama, nors puikiai suprantame, kad vietos savivaldos rinkimai artėja ir rinkėjai bei vietos politikai turėtų kuo anksčiau suprasti ką ir į kokias pareigas jie rinks, bei kokius įgaliojimus suteiks naujai išrinktiems merams ir savivaldybių taryboms. Tačiau ir šiuo klausimu aktyviai dirbama, nes mano žiniomis Lietuvos Savivaldybių Asociacija tikrai teiks savo pasiūlymus, o aš asmeniškai tikrai aktyviai dalyvausiu visame šiame procese, kad ir toliau Lietuvos piliečiams būtų užtikrinta teisė rinkti tokius merus, kurie galėtų juos atstovauti ir turėtų visas galimybes vykdyti savo rinkiminius įsipareigojimus.

Kalbant bendrai apie darbą Seime kaip Jums atrodo kas Jums pavyko, o kas nepavyko?

Manau, kad pavyko ir pavyksta laikytis savo įsipareigojimų rinkėjams ir savo politinės darbotvarkės, ypatingai pateikiant tuos įstatymų projektus, kuriuos pats sau pavadinau „savivaldos savarankiškumo paketu“, t.y. tuos, apie kuriuo ką tik kalbėjome. Taip pat manau pavyko ne tik vykdyti savo tiesiogines pareigas, bet ir laiku apie juos informuoti Jonavos krašto žmones kaip socialiniais tinklais, taip ir žiniasklaidoje, už tai esu dėkingas ir jūsų tinklalapiui, nes politikui svarbu ne tik teikti įstatymų projektus, tačiau apie tai laiku informuoti visuomenę, pateikti jai savo nuomonę įvairiais klausimais.


Gaila, kad nepavyksta taip greitai įtikinti kolegų ir Vyriausybės, kad Jonavos pietrytinis aplinkkelis nėra jonaviečių užgaida ar kaprizas, kuriam reikia išleisti biudžeto pinigus, o tai valstybinės reikšmės projektas, visų pirma susijęs su nacionaliniu saugumu, kurį papildomai užtikrins šis vienas svarbiausių mūsų kraštui infrastruktūrinių projektų.

Eidamas į rinkimus garsiai ir aiškiai deklaravote, kad matysite ir girdėsite kiekvieną. Ar šis rinkiminis pažadas vykdomas? Kaip dažnai būnate Jonavoje, kaip dažnai susitinkate su Jonavos krašto gyventojais?

Jonavoje būnu visada kai to reikia, pagal poreikį susitinku su krašto gyventojais savo priimamajame savivaldybėje. Nenoriu teisintis, kad ne kiekvieną pirmadienį ar penktadienį sėdžiu Jonavoje ir laukiu, kada kas nors pas mane ateis. Mano manymu, reikia susitikti kada tikrai reikia, todėl ir pats kai kuriuos susitikimus inicijuoju, yra atvejų, kai pats pasiprašau į pasitarimus dėl aktualių mūsų miestui ir rajonui klausimų, pavyzdžiui tokiu būdu įsitraukiau į darbo grupės veiklą dėl Jonavos ligoninės ateities. Taip pat nevengiu atvykti ir apsilankyti įmonėse, įstaigose ir organizacijose, susitinku su jų vadovais. 
Kaip ir anksčiau, stengiuosi dalyvauti įvairiose miesto, kaimų ar bendruomenių šventėse ir renginiuose, jose kalbuosi su gyventojais, ir tikrai dažnai tenka išklausyti jų problemų ir pasiūlymų. Per šiuos darbo metus reaguodamas į gyventojų problemas išsiunčiau virš 40 įvairių raštų į ministerijas ir joms pavaldžias įstaigas. Puikiai suprantu, kad Seimo nario raštas nepadeda išspręsti kiekvienos problemos, bet tikrai yra teigiamų pavyzdžių ir labai džiaugiuosi, kad kai kuriems gyventojams pavyko pagelbėti.

Jau minėjote aplinkkelį, tačiau vis tik gal galėtumėte plačiau pakomentuoti kokie yra konkretūs pasiekimai šiuo klausimu?

Kaip ir minėjau, šio objekto įgyvendinimas yra svarbus žingsnis, užtikrinant Rukloje esančių Lietuvos kariuomenės padalinių ir dislokuotų NATO karių mobilumą, todėl Seimas ir Vyriausybė turėtų rimtai svarstyti šio projekto įgyvendinimo galimybes panaudojant visus įmanomus šaltinius, tarp jų ir ateinančių metų biudžeto lėšas bei finansavimą iš Europos Komisijos. Esu įsitikinęs, kad įgyvendinus aplinkkelio projektą, būtų sukurtos ne tik geresnės sąlygos Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karinės technikos judėjimui, bet ir pagerėtų susisiekimas vykstantiems tranzitiniu keliu tarp Kauno, Zarasų ir Daugpilio, būtų išvengiama spūsčių, o kartu pagerėtų Jonavos miesto ekologinė situacija. Aiškiai suvokdamas šią situaciją, kitų metų valstybės biudžeto projekte užregistravau siūlymą dėl aplinkkelio projekto įgyvendinimo, kuris pagal savo tikslus visiškai atitinka ne tik Krašto apsaugos ministerijos prioritetus, numatančius tvarkytinus arba įrengtinus transporto infrastruktūros objektus, bet ir Europos Komisijos patvirtintas gaires. Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų oficialus pritarimas jau yra. Jeigu šiam projektui bus skirtas finansavimas, Kelių direkcija taip pat yra patvirtinusi, kad galėtų iškart koreguoti specialųjį planą bei rengti dokumentus techninio projekto parengimui ir pradėti viešuosius pirkimus. Kaip matome, darbas yra įsibėgėjęs, o šiuo metu reikia sulaukti palankaus politinio sprendimo Seime. Tikiuosi, tas ir įvyks per biudžeto svarstymus plenarinių posėdžių salėje. Aišku, yra galimybė, kad toks pasiūlymas bus atmestas, tačiau tikrai rankų nenuleisiu ir nežadu sustoti, toliau aktyviai dirbsiu įtikinėdamas Seimo narius ir ministrus, kad pagaliau aplinkkelio klausimas pajudėtų iš mirties taško. 

Šiuo metu turbūt aktualiausia tema – Sveikatos ministerijos noras reorganizuoti Jonavos ligoninę. Ar sveikatos paslaugos gali būti išsaugotos jonaviečiams?

Nors šiuo klausimu dirbu pats, aktyviai dirba Jonavos meras ir taryba, Jonavos ligoninės vadovybė, ligoninės išsaugojimą aktyviai palaiko pilietiški Jonavos krašto žmonės, kurie net rengė protesto akciją, tačiau šiuo klausimu vis dar yra itin daug nežinios. 
Nežinoma nei reformos apimtis, nei numatomos investicijos, nei konkrečios ligoninės, kurias ši reforma palies ar kokiu mastu palies, t.y. kokie skyriai bus reorganizuojami, o galbūt uždaromi, nežinomi jokie konkretūs terminai. Kol kas iš centrinės valdžios girdime tik raginimus ir gąsdinimus, kas savo ruožtu kelia baimę ir pyktį. Labai trūksta normalaus, partneryste grįsto dialogo, labai trūksta centrinės valdžios noro įsiklausyti ir suprasti ne tik pačios Jonavos ligoninės realią būklę, bet ir pačio miesto bei rajono gyventojų poreikius. Man asmeniškai kol kas aiškūs tėra keli dalykai: pirma, kaip ir anksčiau, centrinė valdžia laikosi tos pačios taktikos – skaldyk ir valdyk, antra, užsiima gąsdinimu ir savotišku prievartavimu, kad nesulaukus palankaus savivaldos sprendimo galimai nebus jokių valstybės investicijų į ligoninę, o galbūt ir bus mažinamas jos veiklai skiriamas finansavimas, trečia, gaila, kad centrinė valdžia nesiklauso ir neįsiklauso į mūsų poziciją ir ketvirta, visiškai nevertina itin svarbaus fakto, kad šiuo metu esame koronaviruso pandemijos epicentre ir tikrai ne dabar yra laikas užsiimti grandiozinėmis sveikatos apsaugos sistemos reformomis. 

Ar lieka laiko asmeniniams pomėgiams, šeimai?

Na, į šį klausimą labai norėtųsi atsakyti, kad puikiai suderinu darbą ir šeimai skirtą laiką, tačiau akivaizdu, kad laiko ir šeimai, ir laisvalaikiui ar asmeniniams pomėgiams lieka vis mažiau. Stengiuosi rasti laiko kiekvieną vakarą ramiam pasivaikščiojimui su žmona ir sūnumi, nes galima tokiu būdu ne tik pajudėti, tačiau ir aptarti praėjusios dienos įvykius ar tiesiog pabendrauti. Taip pat radęs laisvesnę valandėlę stengiuosi rasti laiko ir kitam savo didžiajam pomėgiui – knygų skaitymui. Per metus jau perskaičiau apie dvidešimt knygų, o šiuo metu skaitau knygą apie Jeruzalės istoriją. Savo eilės laukia fantastinis romanas „Kopa“. Deja, laiko televizoriui beveik nelieka, nors greičiausiai dėl to ir nereikėtų apgailestauti, nes Seimo kanceliarija kiekvienam Seimo nariui du kartus per parą siunčia Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos ir naujienų apžvalgą, o tai padeda būti visos informacijos centre.
Dėl ko tikrai apgailestauju, kad daug rečiau laiko galiu praleisti su mama ar uošviais, tam lieka trumpos akimirkos savaitgaliais ar per šventes.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: