Iki 2026 m. pabaigos visos Europos Sąjungos (ES) valstybės savo gyventojams turės pasiūlyti skaitmeninės tapatybės dėklę. Tai bus mobilioji programėlė, kurioje ilgainiui atsiras skaitmeninis tapatybės dokumentas, vairuotojo pažymėjimas, sveikatos draudimo informacija, elektroniniai receptai, išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją patvirtinantys bei kiti dokumentai.
Svarbiausia, kad šie dokumentai ir duomenys bus pripažįstami ne tik juos išdavusioje valstybėje, bet ir visoje ES. Kaip teigia advokatų profesinės bendrijos TEGOS partneris, advokatas, technologijų teisės ekspertas Mindaugas Civilka, tai – bendros europinės skaitmeninės tapatybės infrastruktūros pamatas.
Vis dėlto, artėjant nustatytam terminui, Lietuvoje šio projekto įgyvendinimas vėluoja. Ir nors pirmoji akivaizdi tokio vėlavimo pasekmė būtų ES teisėje nustatyto įpareigojimo neįgyvendinimas laiku, anot M. Civilkos, kur kas svarbiau kalbėti apie tai, ką vėlavimas reikštų Lietuvos gyventojams ir verslui.
Ne tiesiog programėlė
Kaip sako M. Civilka, skaitmeninės tapatybės dėklę paprasčiausia įsivaizduoti palyginus ją su jau plačiai naudojamomis elektroninėmis piniginėmis, tokiomis kaip „Apple Wallet“ ar „Google Wallet“. Tiesa, europinės dėklės funkcijos bus gerokai platesnės.
„Tai bus savotiška talpa, kurioje galėsime laikyti savo tapatybę patvirtinančius dokumentus ir duomenis – informaciją apie amžių, išsilavinimą, kvalifikaciją, sveikatos draudimą, studento ar pensininko statusą bei daugybę kitų duomenų. Esminis skirtumas tas, kad ši sistema bus standartizuota visoje ES“, – teigia M. Civilka.
Nuo 2026 m. gruodžio 22 d. valstybės turės užtikrinti bent vieną esminę dėklės funkciją – europiniu mastu pripažįstamą skaitmeninės tapatybės dokumentą. Vėliau jos funkcionalumas plėsis, joje atsiras vis daugiau dokumentų ir galimybių.
Be to, tai nėra netikėtai atsiradęs reikalavimas. ES reglamentas įsigaliojo dar 2024 m. gegužę, o valstybėms buvo numatytas pasirengimo laikotarpis. Kai kurios šalys šioje srityje jau gerokai pažengusios, tarp jų – Skandinavijos valstybės, Vokietija, taip pat Latvija ir Estija.
„Lietuvoje taip pat būta bandomųjų projektų, tačiau šiuo metu panašu, kad laiku spėti gali nepavykti. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie formalų ES teisės reikalavimų įgyvendinimą. Daug reikšmingesnis klausimas – kokias realias pasekmes toks vėlavimas gali turėti rinkai, verslui ir kiekvienam iš mūsų“, – pabrėžia M. Civilka.
Vėlavimą galime pajusti keliaudami, gydydamiesi ar studijuodami
Vienas didžiausių naujosios sistemos privalumų – galimybė savo skaitmenine tapatybe ir ją patvirtinančiais dokumentais naudotis visoje ES.
Įsivaizduokime paprastą situaciją: Lietuvos gyventojas keliauja Italijoje ir jam prireikia medicininės pagalbos. Skaitmeninėje dėklėje jis galėtų turėti savo sveikatos draudimo informaciją ir ją pateikti vietos gydymo įstaigai tiesiai iš telefono. Ilgainiui tokiu pačiu principu veiks elektroniniai receptai, išsilavinimą patvirtinantys dokumentai, vairuotojo pažymėjimai ir kiti duomenys.
„Žmonėms tai pirmiausia reikš patogumą. Dokumentų nebereikės papildomai spausdinti, versti ar ieškoti būdų įrodyti jų autentiškumą kitoje valstybėje. Sistema kuriama taip, kad vienoje ES šalyje išduotą skaitmeninį dokumentą galėtų atpažinti kitos valstybės paslaugų teikėjas“, – aiškina M. Civilka.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurie keliauja, studijuoja, dirba ar naudojasi paslaugomis skirtingose ES valstybėse. Todėl šalims, kurios sistemą įsidiegs vėliau, kyla rizika, kad jų gyventojai bendros europinės skaitmeninės infrastruktūros teikiamais privalumais pradės naudotis vėliau nei kitų valstybių piliečiai.
Atsilikti rizikuoja ir Lietuvos verslas
Dar viena vėlavimo pusė – verslo pasirengimas. Skaitmeninės tapatybės dėklė keis ne tik tai, kaip žmogus telefone saugo dokumentus, bet ir tai, kaip įmonės patvirtina savo klientų tapatybę.
Tai ypač aktualu finansų ir telekomunikacijų sektoriams, tačiau ilgainiui pokyčius pajus ir sveikatos, švietimo, komunalinių bei kitų paslaugų teikėjai.
„Skaitmeninė dėklė turėtų reikšmingai sumažinti tapatybės patvirtinimo kaštus. Jeigu kitų Europos valstybių verslai anksčiau prisitaikys prie naujos sistemos, jie anksčiau galės pradėti naudotis ir jos teikiamais privalumais. Lietuvos įmonėms vėluojant kyla rizika prarasti dalį technologinio tempo ir konkurencinio pranašumo bendroje Europos rinkoje“, – teigia M. Civilka.
Tai svarbu ir todėl, kad nuo 2027 m. pabaigos tam tikri paslaugų teikėjai jau turės būti pasirengę priimti europinę skaitmeninės tapatybės dėklę. Todėl valstybės vėlavimas gali sutrumpinti laiką, kurį pasirengimui turės ir pati rinka.
Ne daugiau, o mažiau duomenų
Kartu su vienoje vietoje sutelktais asmens dokumentais neišvengiamai kyla klausimas – ar tokia sistema nesukurs dar didesnės rizikos asmens duomenims?
M. Civilkos teigimu, vienas svarbiausių dėklės principų yra priešingas – suteikti žmogui daugiau kontrolės sprendžiant, kokią informaciją apie save jis atskleidžia.
„Jeigu, pavyzdžiui, perkant bilietą reikia tik patvirtinti, kad žmogus yra pilnametis, vartotojui neturėtų reikėti pateikti asmens kodo, gyvenamosios vietos ar kitų perteklinių duomenų. Dėklė leis patvirtinti būtent tą požymį, kurio konkrečiai paslaugai reikia“, – aiškina TEGOS advokatas.
Kitas svarbus aspektas – kibernetinis saugumas. Prie sistemos jungtis galės ne bet kas: jos ekosistemos dalyviai turės būti iš anksto registruoti ir patikrinti. Tai turėtų apsunkinti šiandien itin paplitusias sukčiavimo schemas, kai žmogui SMS žinute ar elektroniniu paštu atsiunčiama nuoroda į suklastotą banko, kurjerių bendrovės ar kitos paslaugos puslapį ir prašoma patvirtinti tapatybę.
„Šimtaprocentinės apsaugos kibernetinėje erdvėje niekada nėra, tačiau dėklės architektūra leidžia tiek duomenų apsaugą, tiek sukčiavimo prevenciją pakelti į kitą lygį. Vartotojas kontroliuos, kokius duomenis pateikia, o paslaugos teikėjas turės būti iš anksto patikrintas“, – sako M. Civilka.
Svarbu neprarasti tempo
Skaitmeninės tapatybės dėklė visa apimtimi neatsiras per vieną dieną. Pirmiausia joje bus skaitmeninis asmens tapatybės dokumentas, vėliau daugės kitų dokumentų ir paslaugų. Tačiau būtent todėl pasirengimas dabar yra svarbus – kuriama infrastruktūra, kuria Europos gyventojai ir verslai naudosis ateinančius metus.
Lietuvai vėlavimas reikštų ne tik neįvykdytą europinį įpareigojimą. Jis gali reikšti ir vėliau gyventojus pasiekiantį patogumą, trumpesnį verslo pasirengimo laiką bei prarastą technologinį tempą bendroje ES rinkoje.
„Tai nėra vien technologinis projektas ar dar viena programėlė telefone. Kalbame apie tai, kaip ateityje įrodysime savo tapatybę, gausime paslaugas ir keisimės dokumentais visoje ES. Todėl svarbiausia šiandien ne diskutuoti, ar tokios sistemos reikės – sprendimas jau priimtas. Klausimas yra kitas: ar Lietuva bus pasirengusi ja naudotis kartu su pirmaujančiomis Europos valstybėmis, ar prie bendros sistemos prisijungs vėluodama“, – apibendrina M. Civilka.
