Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, tymų virusas Europoje vis dar cirkuliuoja, nors paplitimas tarp šalių išlieka netolygus. 2026 m. daugiausia susirgimų tymais registruojama Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Rumunijoje. Kaimyninėje Latvijoje šiemet patvirtintas pirmasis tymų protrūkis nuo 2018 m. – pirmasis susirgo 11 metų vaikas, kuris vasario 21–22 d. dalyvavo Rygoje vykusiame tarptautiniame viešame renginyje. 2026 m. kovo 26 d. duomenimis, Latvijoje nustatyti 28 tymų atvejai, iš jų 19 vaikų ir 9 suaugusieji. Didžioji dalis susirgusių vaikų buvo neskiepyti. Šiuo metu stebima daugiau nei 1000 sąlytį su sergančiaisiais turėjusių asmenų.
Latvijos nacionalinės valdžios institucijos šio tymų protrūkio tolesnio plitimo riziką vertina kaip vidutinę arba didelę, ypač tarp imuniteto tymams neturinčių asmenų ir dėl sunkumų identifikuojant visus kontaktus. Dėl šio protrūkio ELPKC prognozuoja, kad tymų atvejų Europos Sąjungos (ES) / Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ateinančiais mėnesiais toliau daugės dėl nepakankamų vakcinacijos aprėpčių MMR vakcina daugelyje ES / EEE šalių.
Rizika yra vertinama atsižvelgiant į gyventojų grupes: gyventojams, kurie turi specifinį imunitetą, rizika yra labai maža dėl didelės apsaugos, kurią suteikia dviejų dozių vakcinacijos schema; vidutinė rizika kyla kūdikiams iki 12 mėnesių, mažiems vaikams ir asmenims, kurių imuninė sistema susilpnėjusi; maža / vidutinė rizika – vyresnio amžiaus neskiepytiems asmenims.
„Tymų protrūkis kaimyninėje šalyje rodo, kad virusas lengvai kerta valstybių sienas, todėl net ir šalyse, kuriose šiuo metu tymų atvejų nefiksuojama, išlieka reali įvežtinės tymų infekcijos rizika. 2026 m. Lietuvoje tymų atvejų kol kas neužregistruota, tačiau rizika išlieka. NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje registruota mažiau tymų atvejų nei 2024 m., tačiau dauguma jų buvo įvežtiniai ir susiję su kelionėmis“, – pažymi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.
Itin užkrečiama liga
Tymai yra viena užkrečiamiausių virusinių ligų pasaulyje. Virusas plinta oro lašeliniu būdu, o uždarose patalpose gali išlikti ore net kelias valandas. Neskiepytiems asmenims užsikrėtimo tikimybė po kontakto su sergančiuoju siekia apie 90 proc., o vienas ligonis gali užkrėsti net 12–18 imlių žmonių. Didžiausias sergamumas paprastai fiksuojamas žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį, dažniausiai serga vaikai iki penkerių metų amžiaus, tačiau liga gali paveikti visų amžiaus grupių žmones.
Pirmieji tymų simptomai dažnai primena peršalimą – pakyla aukšta temperatūra, atsiranda kosulys, sloga, akių gleivinės uždegimas. Vėliau burnoje pasirodo baltos dėmelės, o dar po kelių dienų išberia odą – bėrimas prasideda už ausų, plinta į veidą, kaklą ir palaipsniui apima visą kūną. Tymų infekcija gali sukelti sunkias komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas, encefalitas (galvos smegenų uždegimas) ar net mirtis.
Veiksmingiausia apsauga – skiepai
Primename, kad efektyviausia apsauga nuo tymų yra skiepai. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, bent 95 proc. gyventojų turėtų būti paskiepyti dviem tymų, pideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcinos dozėmis. Svarbu žinoti, kad specifinis imunitetas susiformuoja ne iš karto, todėl planuojant keliones į užsienį rekomenduojama iš anksto pasitikrinti savo ir vaikų skiepijimo statusą bei įsitikinti, kad vaikai paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nepasiskiepijus laiku yra sudaromas individualus skiepijimo grafikas.
Valstybės lėšomis skiepijami ir sąlytį su sergančiuoju turėję asmenys (ne vėliau kaip per 72 val. po turėto kontakto).
Pažymėtina, kad darbdavio lėšomis skiepijami visų pareigybių ir profesijų asmenys, kurių veikla susijusi su žmonių sveikatos priežiūra, taip pat su kita veikla, kurios metu yra tikimybė užsikrėsti bei susirgti šia užkrečiamąja liga.
„Kiekvienas neskiepytas žmogus yra potenciali grandis tymų virusui plisti, todėl laiku atlikta vakcinacija ne tik apsaugo patį asmenį, bet ir padeda sukurti kolektyvinį imunitetą visuomenėje“, – pabrėžia NVSC atstovė.
Didžiausia rizika susirgti kyla kūdikiams iki 12 mėnesių, mažiems vaikams ir asmenims, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi. Vyresnio amžiaus neskiepytiems asmenims taip pat išlieka padidėjusi rizika.
Daugiau informacijos apie vaikų skiepijimą rasite čia.
NVSC inf.

















.jpg)
