Vieną Lietuvos futbolo klubą neva norėjęs įgyti ir iš klubo dalininko apgaule pasisavinęs 240 tūkst. eurų Rumunijos pilietis C. P. išgirdo teismo nuosprendį. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, C. P. pripažino kaltu dėl sukčiavimo organizuotoje grupėje ir skyrė jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, iš kurios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę jis turės atlikti nedelsiant. Likusios bausmės vykdymas C. P. atidėtas 2 metams, šiuo laikotarpiu jis įpareigotas dirbti arba be pažeidimų registruotis valstybinėje institucijoje, kuri rūpinasi asmenų įdarbinimu, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, nustatant nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismas tenkino ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį: C. P. kartu su jau anksčiau nuteistu bendrininku turės solidariai atlyginti buvusio futbolo klubo dalininko patirtą turtinę žalą – daugiau kaip 250 tūkst. eurų.

Skirti laisvės atėmimo bausmę nuteistajam prašė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos pareigūnai.

Ši istorija prasidėjo dar 2014 metais, kai vieno Lietuvos futbolo klubo dalininkas elektroniniu paštu iš vienos neva tarptautinės investicinių įmonių grupės gavo laišką apie ketinimą įsigyti futbolo klubą. C. P., kartu su jau anksčiau nuteistu kitu organizuotos grupės nariu, siekdami apgaule įgyti labai didelės vertės svetimą turtą, nukentėjusįjį įtraukė į itin sudėtingą sukčiavimo mechanizmą. Nukentėjusysis kelis kartus vyko į užsienio šalį aptarti galimų sandorio sąlygų. Galiausiai suklaidintas nukentėjusysis turėjo kitai bendrovei sumokėti 250 tūkst. eurų tarpininkavimo mokestį, todėl buvo įtikintas, patvirtinant jo rimtus ketinimus parduoti klubo dalininko teises, susitikti Vilniuje ir atsinešti grynaisiais pinigais 240 tūkst. eurų, kurie būtų perskaičiuoti ir saugomi nukentėjusiojo banke kaip užstatas.

2014 m. vasarą nukentėjusysis viename sostinės viešbutyje susitiko su neva futbolo klubo pirkėjais. C. P., kuris organizuotos grupės narių buvo pristatytas pinigų tikrintoju, perskaičiavo nukentėjusiojo atneštus grynuosius pinigus – 240 tūkst. eurų. Nukreipęs futbolo klubo dalininko dėmesį, C. P. vokus su pinigais sukeitė su iš anksto paruoštais analogiškai atrodančiais vokais, kuriuos atidavė nukentėjusiajam. Šis gautus vokus, nepastebėjęs įvykdytos apgaulės, tą pačią dieną padėjo saugojimui į vieno banko seifą. Vėliau, patikrinęs banko seife saugomus vokus, juose vietoj tikrų pinigų rado po vieną 500 eurų kupiūrą bei tuščius, kupiūrų dydžio popieriaus lapus.

Apgaule įgijęs labai didelės vertės svetimą turtą, C. P. iš Lietuvos pasišalino.

Tyrimo metu nustatyta, kad iš viso papildomų išlaidų, susijusių su imituotomis derybomis, nukentėjusysis turėjo daugiau nei 10 tūkst. eurų. Visos šios išlaidos, teismo įvertintos kaip nukentėjusiojo patirta žala dėl nusikalstamo sukčiavimo, taip pat buvo priteistos iš kaltinamojo.

Prokuroro nutarimais, siekiant užtikrinti turtinės žalos atlyginimą, C. P. buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į turimas pinigines lėšas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

LR Prokuratūros inf.