Lietuvos gyventojai, keisdami neefektyvius biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus, per daugiau nei dvi savaites pateikė 4762 paraiškas už 15 mln. eurų dotacijų – tai maksimali liepos 1 d. paskelbtuose kvietimuose numatyta paskirstyti lėšų suma. Įvertinus pirmąsias gautas paraiškas katilų keitimui finansuoti, jau išmokėta beveik 2,8 mln. eurų dotacijų.
Nors šiame kvietimų etape paskirstyta dotacijų suma buvo beveik tris su puse karto didesnė nei ankstesniuose kvietimuose, jau per pirmąją dieną buvo užbaigti abu neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimo Vilniaus regione ir Vidurio, Vakarų Lietuvoje kvietimai surinkus 2862 paraiškas už 9 mln. eurų. Dėl tokio gyventojų susidomėjimo, perskirsčius kvietimams skirtas lėšas, 2026 m. rugpjūčio 3 d. 14:00 val. bus skelbiamas papildomas neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimo visoje Lietuvoje kvietimas, skiriant 5 mln. eurų dotacijų.
„Gyventojų aktyvumas aiškiai rodo, kad parama neefektyviems katilams pakeisti yra reikalinga ir duoda apčiuopiamą rezultatą. Todėl skiriame papildomus 5 mln. eurų, kad dar daugiau žmonių galėtų modernizuoti savo namų šildymą. Tai investicija ne tik į švaresnę energetiką, bet pirmiausia – į efektyvesnį šildymą, mažesnes ilgalaikes gyventojų išlaidas ir patogesnius namus“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.
„Atsižvelgdami į tai, kad poreikis keisti neefektyvius biomasę naudojančius katilus didesnis ir siekdami kuo optimaliau paskirstyti lėšas, numatėme skelbti papildomą kvietimą, skirtą tik neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui visoje Lietuvoje. Finansavimo sąlygos išliks nepakitusios – gyventojai galės teikti paraiškas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir liepos mėnesį paskelbtuose kvietimuose“, – sako Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
Kvietimai dėl iškastinį kurą naudojančių katilų keitimo ir toliau bus skelbiami įprasta tvarka – kiekvieno metų ketvirčio pirmąją darbo dieną. Iškastinį kurą ar biomasę naudojančių katilų kvietimų etapas bus skelbiamas 2026 m. spalio 1 d. 14:00 val. Jeigu pakeistas šildymo katilas naudojo tiek biomasę, tiek ir iškastinį kurą, pareiškėjas turi pasirinkti kvietimą, įvertinęs, kurią kuro rūšį naudojo dažniau.
Pagal visus kvietimų etapus nuo 2023 m. parama jau skirta beveik 18 800 gyventojų, keičiančių taršius katilus į modernią šildymo įrangą – jiems skirta daugiau nei 62 mln. eurų. Beveik 18 000 gyventojų jau įsirengė naujus šildymo įrenginius, jiems jau išmokėta beveik 60 mln. Eurų.
Dotacijos teikiamos tik jau įsirengus naujus, nenaudotus 5-osios klasės sertifikuotus biokuro katilus arba šilumos siurblius žemė-vanduo, vanduo-vanduo, oras-vanduo ir oras-oras, jeigu tokie šilumos siurbliai skirti šildyti būstą. Kompensacijos neteikiamos, jeigu nauji šildymo įrenginiai įrengiami naujuose namuose ar namuose, kuriuose iki šiol nebuvo jokio šildymo įrenginio (pvz., sodo nameliai).
Pagal Energetikos ministerijos patvirtintas projektų finansavimo sąlygas paramą gali gauti gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2023 m. liepos 26 d. įsirengė naują šilumos gamybos įrenginį – katilą ar šilumos siurblį – vieno arba dviejų butų gyvenamajame name arba sodo name, kuris buvo šildomas vandens pagrindu veikiančia šildymo sistema.
Dėl dotacijų taip pat gali kreiptis gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2024 m. gruodžio 16 d. jau atnaujino šilumos gamybos įrangą, jeigu paramos kreipiasi dėl įrengto šilumos siurblio oras-oras, arba šilumos gamybos įrenginį yra pasikeitę bute, esančiame kitos paskirties pastate ar daugiabutyje, jeigu būstas buvo šildomas, naudojant koklinę krosnį ar židinį. Daugiabučiuose, neprijungtuose prie CŠT, finansuojami tik šilumos siurbliai, gyventojai negali įsirengti 5 klasės biokuro katilo. Šilumos siurblys oras-oras nefinansuojamas, kai keičiamas taršus katilas, kuris teikė šilumą į vandens pagrindu veikiančią šildymo sistemą, t. y. būstas šildomas radiatoriais, o nekilnojamojo turto registre nurodytas šildymo būdas – vietinė centrinė šildymo sistema.
Vienas namų ūkis gali teikti tik vieną paraišką dėl vieno buto, individualaus namo ar sodo namo jau pakeisto šildymo katilo pakeitimo finansavimo. Teikiamų paraiškų skaičius neribojamas, jei katilai keičiami įvairiuose būstuose.
Kompensuojama vidutiniškai apie 3 500 eurų išlaidų, pakeitus neefektyvų katilą į šilumos siurblį, ir apie 1500 eurų – įsirengus 5-osios klasės biokuro katilą. Dotacija apskaičiuojama taikant fiksuotus įkainius ir atsižvelgiant į šilumos įrenginio galią.
Kompensacijos siekia iki 50 proc. nuo pagal rinkos kainas nustatyto fiksuoto šildymo įrenginio įkainio – tai reikėtų įvertinti iš anksto, renkantis naują įrangą.
Kviečiame iš anksto susipažinti su finansavimo sąlygomis, paraiškų ir mokėjimo prašymų pateikimo instrukcijomis, dažniausiai užduodamais klausimais ir pasiruošti privalomus su paraiška pateikti dokumentus.
Prieš teikiant paraišką svarbu įsitikinti, kad ji pildoma teisėto būsto savininko arba jo teisėto atstovo vardu. Būsto savininkas per įgaliojimą, patvirtintą notaro arba sudarytą per Valstybės įmonės „Registrų centras“ įgaliojimų registrą igaliojimai.lt, gali įgalioti kitą asmenį pirkti naują šilumos įrenginį, jį įrengti, pateikti paraišką dotacijai gauti. Tačiau labai svarbu, kad įgaliojimas būtų suteiktas iki minėtų veiklų pradžios, aiškiai nurodant, dėl ko jis suteikiamas. Daugiau informacijos apie paraiškų teikimą įgaliojant kitą asmenį galima rasti DUK.
Renkantis šilumos siurblį svarbu įvertinti jo techninius parametrus – kuo aukštesnis naudingumo koeficientas (COP) ir sezoninis naudingumo koeficientas (SCOP), tuo šilumos siurblys efektyvesnis ir geriau veikia esant žemai temperatūrai. Rekomendacijas, kaip išsirinkti tinkamą šilumos siurblį, galima rasti čia.
Iki 2029 m. numatytas daugiau nei 112,4 mln. eurų valstybės finansavimas neefektyvių šildymo įrenginių keitimui būstuose. Planuojama, kad valstybės teikiamomis dotacijomis pasinaudos apie 35 tūkst. gyventojų.
Detali informacija apie paraiškų teikimo procesą, finansavimo sąlygas, techninius projekto reikalavimus, tinkamas išlaidas bus nurodyta kvietime ir paskelbta interneto svetainėse: www.ena.lt ir www.esinvesticijos.lt.
Kompensacijos gyventojams (namų ūkiams) naujiems šilumos gamybos įrenginiams įsigyti ir įrengti, keičiant savo individualius neefektyvius biomasę, arba iškastinį kurą naudojančius katilus, arba šilumos gamybos įrenginius, kurie pagal savo paskirtį neturi galimybės tiekti šilumos į vandens pagrindu veikiančią individualią šildymo sistemą (vanduo nenaudojamas kaip šilumnešis), skiriamos pagal Energetikos ministerijos inicijuotą ir LEA administruojamą paramos priemonę „Neefektyvių biomasę naudojančių ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimo į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos“. Priemonė įgyvendinama pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos, patvirtintos 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742, 2 prioriteto „Žalesnė Lietuva“ 2.1 konkretų uždavinį „Skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“, ir konkretų uždavinį 2.2 „Skatinti atsinaujinančiąją energiją pagal Direktyvą (ES) 2018/2001, įskaitant joje nustatytus tvarumo kriterijus“, finansuojamus Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Lietuvos energetikos agentūros informacija.
