Artėjantis šildymo sezonas Jonavos šilumos tinklams – ne vien rudens rūpestis. Pasirengimas naujam sezonui prasidėjo iš karto pasibaigus praėjusiam. Šiemet įmonė investuoja į biokuro sandėliavimo aikštelę, remontuoja ir montuoja katilus, atnaujina vamzdynus bei iš anksto kaupia kuro atsargas. 

„Artėjantį šildymo sezoną pasitinkame ne tik sukaupę kuro atsargų, bet ir atnaujinę turimą įrangą bei įdiegę naujus sprendimus, technologijas. Pagrindinis mūsų tikslas – užtikrinti patikimą šilumos tiekimą ir kuo labiau sumažinti kuro kainų svyravimų poveikį gyventojų sąskaitoms“, – sako UAB „Jonavos šilumos tinklai“ direktorius Jonas Kaminskas. 

Nauja biokuro sandėliavimo aikštelė  

Vienas svarbiausių šių metų darbų – nauja biokuro sandėliavimo aikštelė. Ji užims apie 7200 kvadratinių metrų plotą, joje bus įrengtos specialios sienos iš tarpusavyje montuojamų elementų. 

Pasak J. Kaminsko, ši investicija padės išspręsti kelias problemas. Visų pirma, iki šiol įmonė neturėjo pakankamai vietos biokurui sandėliuoti, tad atsiradus galimybei sukaupti didesnes kuro atsargas, jį bus galima įsigyti palankesniu metu – kai biokuro kaina paprastai būna mažesnė. 

„Nusipirkę biokuro palankesne kaina, galėsime prisidėti prie gyventojams aktualios šilumos kainos stabilumo, nes tai leis išlaikyti stabilesnę šilumos kainą“, – aiškina direktorius. 

Be to, iki šiol biokuras buvo laikomas atviroje aikštelėje, kuri nebeatitiko kai kurių priešgaisrinės saugos reikalavimų. 

Naujoji aikštelė leis sukaupti ir gerokai didesnes kuro atsargas. Anksčiau „Jonavos šilumos tinklai“ galėdavo sandėliuoti apie 5000 megavatvalandžių biokuro, o įrengus naują šis kiekis išaugs iki maždaug 20 000 megavatvalandžių. Pasak direktoriaus, tokio kiekio užtektų maždaug dviejų žiemos mėnesių atsargoms nenumatytiems atvejams. 

Jonavoje biokuras sudaro didžiąją dalį šilumos gamybos 

Kas iš tiesų yra gyventojams dažnai girdimas biokuras? „Jonavoje daugiausia naudojamas biokuras – medienos skiedra. Jį perkame tik „Baltpool“ biržoje. Yra trys biokuro kokybės klasės. Įstatymo esame įpareigoti ne mažiau kaip 30 proc. biokuro pirkti SM3 kokybės. Jis pigesnis, bet turi ir minusų – susidaro daugiau pelenų, labiau kemšasi katilai. Tačiau pagrindinis pliusas – jis šiek tiek pigesnis, todėl teoriškai taupome gyventojų lėšas“, – pasakoja J. Kaminskas. 

Biokuras sudaro didžiąją dalį šilumai gaminti naudojamo kuro. Naujausiais duomenimis, iš biokuro pagaminta šiluma sudaro apie 82–86 proc. visos miestui tiekiamos šilumos energijos. 

Pasak direktoriaus, naujos aikštelės statybą paskatino ne tik priešgaisrinės saugos reikalavimai. Buvo įvertinta ir ekonominė investicijos nauda. 

„Biokuro aikštelė gali atsipirkti nuo vienerių iki penkerių metų. Jeigu biokuro kainos labai svyruoja ir turime galimybę nusipirkti pigesnės žaliavos, aikštelė gali atsipirkti net per vieną sezoną. Tačiau įprastai skaičiuojame, kad per penkis sezonus ji turėtų atsipirkti ir įmonei, ir gyventojams“, – teigia J. Kaminskas. 

Remontuojami biokuro katilai 

Pasirengimas sezonui neapsiriboja biokuro sandėliavimu. Įmonė turi du 5 megavatų ir vieną 10 megavatų biokuro katilus, kurių bendra galia siekia 20 megavatų. Šiemet vienam iš 5 megavatų katilų atliekamas kapitalinis remontas – keičiama visa pakura: naujomis keičiamos senos šamotinės plytos, atnaujinamos susidėvėjusios konstrukcijos. 

„Jam jau 15 metų, todėl turime tai daryti planingai, o ne laukti, kol viskas suges. Tai vienas didesnių kapitalinių remontų, kurį užbaigsime prieš pat naujojo sezono pradžią“, – sako J. Kaminskas. 

Kitame katile prevenciškai keičiami vamzdžiai. Kadangi juose cirkuliuoja vanduo, o iš išorės juos veikia aukšta dūmų temperatūra, dėl ilgo eksploatavimo vamzdžių būklė buvo smarkiai suprastėjusi. Nuspręsta nedelsti ir juos pakeisti. 

Magistraliniai vamzdynai atnaujinti, darbai tęsiasi tarp kvartalų 

Kalbėdamas apie šilumos trasas mieste, J. Kaminskas teigia, kad didžiausi magistraliniai vamzdynai jau atnaujinti. 

„Šiais metais užbaigiame paskutinę magistralinės trasos atkarpą. Magistraliniai, didieji vamzdynai jau visiškai atnaujinti – nauja izoliacija, nauji vamzdžiai“, – teigia J. Kaminskas. 

Vis dėlto tarp kvartalų, tarp namų ir pastatų dar yra senesnių, nepakeistų vamzdynų. Jie atnaujinami palaipsniui, atsižvelgiant į būklę. 

„Kasmet planingai atliekame hidraulinius bandymus ir ten, kur situacija prastesnė, vamzdynus keičiame, tad vasarą visi dirba išsijuosę“, – sako įmonės direktorius. 

Šių metų hidrauliniai bandymai padėjo aptikti problemą vienoje iš trasų ir nustatyti konkrečią vamzdyno nesandarumo vietą. Ji iš karto buvo sutvarkyta. 

„Žinojome, kad ten yra trūkimas, bet nežinojome, kurioje vietoje. Gyventojams vasarą teko savaitę pabūti be karšto vandens, tačiau radome tą vietą ir sutvarkėme. Apytiksliai sutaupėme nuo dešimties iki dvidešimties kubinių metrų vandens per parą. Atėjus sezonui jau bus gerai“, – pasakoja direktorius. 

Šilumos kaina gali didėti, tačiau kiek tiksliai – dar neaišku 

Vienas aktualiausių gyventojams klausimų – kokios šilumos kainos laukti šį sezoną. 

J. Kaminsko pastebėjimu, biokuras šiuo metu brangsta, tačiau „Jonavos šilumos tinklai“ dalį jo jau yra įsigiję. 

„Mes jau nusipirkome pusę viso reikalingo kiekio. Perkame iš anksto, nes biokuras brangsta. Matome minimalų 20 proc. biokuro brangimą. Ar tiek pat brangs šiluma? Manau, kad ne. Dar yra pastovioji kainos dalis, todėl manau, kad gyventojams reikėtų planuoti maždaug 10–15 proc. šilumos kainos brangimą“, – prognozuoja J. Kaminskas. 

Galutinę šilumos kainą nustato ne tik pati įmonė – ją reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). 

Direktorius atkreipia dėmesį, kad kainų nustatymo tvarka pasikeitusi – dabar jos perskaičiuojamos kas mėnesį, atsižvelgiant į tuo metu rinkoje esančią situaciją. 

„Nebėra taip, kaip seniau, kai būdavo imami dviejų mėnesių senumo duomenys ir pagal juos nustatoma kito mėnesio kaina. Dabar reguliuojama pagal realią situaciją – kiek perkame, pagal tai ir kaina“, – aiškina J. Kaminskas. 

VERT taip pat pakeitė vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarką. Nuo rugsėjo 1 dienos, prognozuojant biokuro kainą, bus vertinami ne tik savaitės ir mėnesio, bet ir ketvirčio bei pusmečio sandoriai. Taip siekiama, kad prognozuojama kaina geriau atspindėtų realią biokuro rinką ir šilumos tiekėjai galėtų iš anksto planuoti kuro pirkimus. 

Šilumos kainą veikia ne tik brangstantis biokuras 

J. Kaminskas pabrėžia, kad galutinius šilumos kaštus lemia ne vien biokuro kaina. Svarbų vaidmenį turi ir gamtinių dujų bei kitų energetinių išteklių kainos. 

„Pagrindinės yra gamtinės dujos, kurios reguliuoja net biokuro kainą. Dabar atrodo, kad biokuras brangsta, bet dujos yra gerokai brangesnės“, – teigia J. Kaminskas. Pasak jo, tai ypač gerai matyti vertinant, kiek kainuotų šilumos gamyba vien dujomis. 

„Jeigu dabar šildytume dujomis, o ne biokuru, vien vasarą miestui tai kainuotų daugiau kaip 200 tūkstančių eurų. Jeigu dujų kaina krenta, krenta ir biokuro kaina. Tad priklausomybė yra. Žinoma, biokuras nesvyruoja taip, kaip gamtinės dujos, jų kaina kiekvieną mėnesį taip smarkiai nesikeičia“, – aiškina Jonavos šilumos tinklų direktorius. 

Todėl, pasak J. Kaminsko, svarbu biokuro poreikį planuoti iš anksto ir dalį jo įsigyti palankesniu metu, kai rinkoje kainos yra mažesnės. 

Ruklos katilinėje montuojamas naujas biokuro katilas 

Didelis dėmesys skiriamas ir Ruklos katilinei, kurioje šiuo metu vyksta reikšmingi modernizavimo darbai – montuojamas 2,2 MW galios biokuro katilas, įrengiama papildoma infrastruktūra ir šilumos akumuliacinė talpa. 

Ruklos katilinė yra trečia pagal dydį „Jonavos šilumos tinklų“ eksploatuojama katilinė. Iki šiol šilumos gamybai joje buvo naudojami dujiniai katilai, tačiau artėjant naujam šildymo sezonui planuojama pradėti naudoti ir biokurą. 

Anot direktoriaus pavaduotojo gamybai-technikai Pauliaus Jaselskio, kartu su biokuro katilu įrengiama visa jam reikalinga infrastruktūra – biokuro sandėlis, dūmų valymo įrenginys, elektrostatinis filtras ir ekonomaizeris, kuris papildomai iš dūmų išgaus šilumą. 

Liepos mėnesį į Ruklos katilinę atvežta ir pradėta montuoti 100 kubinių metrų talpos, 14 metrų aukščio ir 3,9 metro skersmens šilumos akumuliacinė talpa. Ji leis subalansuoti šilumos gamybą ir vartojimą – pagamintos šilumos perteklius bus kaupiamas, o padidėjus poreikiui - tiekiamas gyventojams. 

„Akumuliacinėje talpoje bus kaupiama šiluma, kad būtų galima išlyginti katilo apkrovas. Rytais ar vakarais, kai gyventojai sunaudoja daugiau karšto vandens ar šilumos, sukauptą šilumą galėsime tiekti iš šios talpos. Taip biokuro katilas dirbs tolygesne, pastovia apkrova“, – aiškina P. Jaselskis. 

Numatoma, kad naujasis biokuro katilas daugiausia bus naudojamas šildymo sezono metu. Vasarą Ruklos gyventojams karštą vandenį ruošti padeda 2024 metais įrengtas šilumos siurblys, kuris šilumą išgauna iš aplinkos. 

Modernizuojama katilinė bus skirta ne tik Ruklos gyventojams. Planuojama prie šilumos tiekimo sistemos prijungti ir Rukloje įsikūrusius Krašto apsaugos ministerijos objektus. Tam numatyta nutiesti maždaug pusės kilometro ilgio naują šilumos trasą. 

„Turime pasirašę sutartis ir planuojame iki spalio mėnesio paleisti biokuro katilą. Rangovai šiek tiek lenkia numatytą darbų grafiką, todėl tikimės, kad šilumos sezoną pasitiksime jau gamindami šilumą iš biokuro“, – teigia P. Jaselskis. 

Ruklos katilinės modernizavimą vykdo UAB „Antara LT“. Projektas „Ruklos katilinės modernizavimo didinant šilumos gamybos patikimumą ir efektyvumą“ finansuojamas Europos Sąjungos ir „Jonavos šilumos tinklų“ lėšomis. 

Projektui skirta 425 tūkst. eurų Europos Sąjungos dotacija ir 935 tūkst. eurų lengvatinė paskola. „Jonavos šilumos tinklai“ projektui skiria 340 tūkst. eurų. Bendra projekto vertė – 1,7 mln. eurų.