Kas antras Užimtumo tarnyboje registruotas jaunuolis – neįgijęs profesinio ar aukštojo išsilavinimo. Pastaraisiais metais ši tendencija tik sustiprėjo – 1,7 proc. išaugo neturinčio profesinio pasirengimo jaunuolių skaičius.

Antrus metus jaunimo registruoto nedarbo rodiklis laikosi ties 7,5 proc. Liepos 1 d. darbo ieškojo 30,6 tūkst. jaunuolių, kurie sudarė penktadalį visų klientų.

Profesinį išsilavinimą įgijusio jaunimo statistika per metus beveik nepasikeitė: liepos pradžioje jie sudarė 25,6 proc., pernai – 25,9 proc.

„Dažnai dalis baigusių mokyklą ar studijas neturi pakankamai praktinių bei specializuotų įgūdžių, kurių reikalauja darbdaviai. Esminės jaunimo nedarbo priežastys glaudžiai susijusios su struktūriniu neatitikimu tarp darbo rinkos poreikių ir turimų kompetencijų. Taip pat trūksta darbo patirties, o tai sukuria uždarą ciklą – be patirties sudėtinga įsidarbinti, o nedirbant – patirties įgyti neįmanoma. Pastebimas vis didesnis atotrūkis tarp įgyto išsilavinimo ir realių darbo rinkos lūkesčių“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Visgi aukštasis išsilavinimas taip pat negarantuoja greito įsidarbinimo. Penktadalis tarp registruoto jaunimo yra baigę universitetus bei kolegijas (20,6 proc.). Ir pernai, ir šiemet tokių klientų skaičius, liepos 1 d. duomenimis, išlieka vienodas – po 6,3 tūkst.

J. Zemblytės pastebėjimu, aukštąsias mokyklas dažnai baigiama dėl paties diplomo, o ne dėl aiškios profesinės krypties ar paklausių įgūdžių: „Nors informacija apie karjeros galimybes yra plačiai prieinama, daugeliui jaunuolių trūksta gebėjimų ją įvertinti ir pritaikyti praktikoje. Dėl to pasirenkami trumpalaikiai sprendimai – „čia ir dabar“, neįvertinant ilgalaikės karjeros planavimo svarbos ir galimų pasekmių“.

Didžioji dalis jaunimo į Užimtumo tarnybą kreipėsi ne pirmą kartą (76,6 proc.). Tik kas ketvirtam (23,4 proc.) registracija buvo pirmoji – ir tokių asmenų liepos 1 d. buvo 300 (4,8 proc.) daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu. Jaunimo vidutinė registruoto nedarbo trukmė per metus sutrumpėjo 2 dienomis iki 137, kai bendroji siekė 245 dienas.

Kas trečias (10,4 tūkst.) jaunas klientas registracijos metu teigė, jog yra pažengęs informacinių technologijų naudotojas, o kas penktas nurodė neturįs skaitmeninių įgūdžių (6,2 tūkst.).

Net 80,4 proc. jaunuolių įvardijo pagrindinį registracijos Užimtumo tarnyboje tikslą – siekį įsidarbinti. Ir tokių norinčių dirbti skaičius per metus augo: samdomo darbo ieškančio jaunimo – 1,5 tūkst. (6,4 proc.) daugiau nei prieš metus.

Dešimtadaliu (10,8 proc.) sumažėjo jaunuolių, neapsisprendusių dėl registracijos tikslo ir beveik tiek pat negalinčių naudotis Užimtumo tarnybos paslaugomis dėl laikino užimtumo ar kitų įsipareigojimų – studijų, praktikos, savanorystės, vaikų ar artimųjų priežiūros, sveikatos būklės, socialinių ar šeiminių aplinkybių, laikino išvykimo į užsienį.

Per metus padaugėjo įsidarbinusių jaunuolių pagal neterminuotas ir terminuotas darbo sutartis. Geresnis ir pirmojo pusmečio rezultatas – į darbo rinką įsiliejo 34 tūkst. jaunų žmonių – 4,7 tūkst. daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones įsitraukė 2,1 tūkst. jaunimo – dviem trečdaliais (66,2 proc.) mažiau nei 2024 m. pirmąjį pusmetį. Nepaisant to, šimtu daugiau nei pernai jaunų klientų pasinaudojo parama darbo vietoms steigti, 24,5 proc. daugiau pradėjo ugdyti kompetencijas stažuotėse, 0,4 proc. ūgtelėjo įsitraukimas į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kompetencijų priemonę.

Jaunimo iki 29 metų paramos mokymuisi ir remiamo įdarbinimo priemonių įdarbinimo efektyvumas po 6 mėn. augo 3,4 proc. punkto, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Po 12 mėn. teigiamas pokytis matomas aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijų ir profesinio mokymo priemonėse.

Šiais metais ypač išaugo Užimtumo tarnybos paslaugų skaičius jaunimui. Per pusmetį iš viso suteikta beveik 87 tūkst. konsultacijų – 11,4 proc. daugiau nei 2024 m. pirmąjį pusmetį. Informavimo paslaugų skaičius padidėjo 6,6 proc. iki 53,7 tūkst.

Išsamesnė jaunimo profilio analizė rodo, kad daugiau nei 27,4 proc. jaunimo gyvena kaimo vietovėse – jų skaičius per metus išliko stabilus. Gyvenančių mieste skaičius jaunuolių iki 29 metų ūgtelėjo 1,2 proc. (300) iki 22,2 tūkst. Tarp ilgalaikių bedarbių jaunimo yra mažiausiai – 8,7 proc.

Nedirbančio jaunimo mažiausiai – Neringoje (0,9 proc.), daugiausiai – Kaune (10,6 proc.). Per metus jaunimo registruotas nedarbas labiausiai augo Molėtų rajone ir Palangoje (po 1,3 proc. punkto), labiausiai sumažėjo Pakruojo rajono (2,5 proc. punkto) bei Birštono (2,2 proc. punkto) savivaldybėse.

Užimtumo tarnyba prie LR SADM