Beveik pusė vyresnių nei 50 metų šalies gyventojų (46 proc.) sako, kad darbdavių požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus yra neigiamas. Trečdalis jų yra patyrę diskriminaciją įsidarbinant arba darbo vietoje. Visgi sukaupta reikšminga darbo patirtis ir lojalumas yra išskirtiniai šios žmonių grupės bruožai. Daugiau jų pasirinkimų ir lūkesčių atskleidė Užimtumo tarnybos inicijuotas „Vilmorus“ atliktas tyrimas.
„Gauti duomenys parodė, kad tik mažiau nei trečdalis vyresnių žmonių per pastaruosius dvejus metus mokėsi ir kėlė kvalifikaciją. Kompiuterinis raštingumas irgi gana ribotas: mažiau nei pusė teigė mokantys gerai naudotis kompiuteriu ir dauguma jų – su aukštuoju išsilavinimu bei vilniečiai (60 proc.).
Norintys ateityje konkuruoti turės lanksčiai reaguoti ir įgyti naujų įgūdžių, kad išliktų aktyvūs profesinėje veikloje, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. – Visuomenės senėjimo klausimas priverčia galvoti apie užimtumą ateityje, kai darbo rinka vis plačiau atvers duris vyresnio amžiaus žmonėms.“
Svarbus iššūkis, būdingas vyresniems nei 50 metų žmonėms, kurį patvirtino tyrimas – beveik trečdalis patiria diskriminaciją įsidarbinant arba darbo rinkoje. Mažiausiai šį reiškinį įvardijo 50-54 metų grupei priklausantys respondentai, o daugiausiai – 60-64 m. amžiaus (36 proc.). Gerokai rečiau amžiaus diskriminaciją patiria įgiję aukštąjį išsilavinimą (18,1 proc.).
Vos ne pusė apklaustųjų (46 proc.) nurodė, kad darbdavių požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus yra neigiamas, ypač tai pabrėžė šiuo metu darbo ieškantys asmenys (84 proc.). Tačiau tokia nuostata, kaip parodė apklausa, netrukdo ketvirtadaliui respondentų planuoti tolesnę darbinę veiklą sulaukus pensinio amžiaus, o 35 proc. dar neapsisprendę – ar dirbs, priklausys nuo aplinkybių.
Pasak I.Balnanosienės, mūsų požiūris į visuomenės nusistovėjusias normas nebeatliepia dabartinių realijų – norim ar nenorim, visi turėsime susitaikyti, kad kasmet didesnė darbuotojų dalis bus vyresnio amžiaus: „Nepalankų elgesį – stereotipus ir diskriminaciją, ypač dėl prastesnės sveikatos, kas dažnai įvardijama kaip trukdis tam tikrose darbo pozicijose, paneigė tyrimo metu išryškėjusi nuostata – beveik pusė apklaustųjų savo savijautą ir sveikatos būklę vertina gerai ir labai gerai ir tik 8,2 proc. nurodė turį blogą sveikatą.“
Ieškant darbo ar jį keičiant svarbiausia yra stabilus atlyginimas ir papildomos finansinės paskatos – įsitikinę 68 proc. apklaustųjų. Darbas arčiau namų svarbus 43 proc. (kaime dar daugiau – 55 proc.). Lankstesnis darbo grafikas aktualus 32 proc. – dažniausiai moterims, mažesnį darbo krūvį ir palankų požiūrį į vyresnius darbuotojus įvardijo po 31 proc. respondentų.
Penktadalis dalyvavusių tyrime per pastaruosius 12 mėnesių ieškojo arba keitė darbą ir iš jų – net 70 proc. susidūrė su sunkumais, o tarp bedarbių tokių buvo dar daugiau – 82 proc. Pagrindinės respondentų nurodytos priežastys – mažas atlyginimas (44 proc.), darbdaviai nori jaunesnių darbuotojų (38 proc.), netinkamos darbo sąlygos (32 proc.).
Kas penktam, kad lengviau rastų darbą, būtų reikalinga informacija apie darbdavius, kurie palankiai žiūri į vyresnio amžiaus darbuotojus. Informacijos apie laisvas darbo vietas ir reikalingų profesinių mokymų svarbą įvardijo po 40 proc. respondentų.
Užimtumo tarnyba pakvietė mokslo ir užimtumo ekspertus bei užsienio šalių atstovus į konferenciją aptarti amžėjančios darbo rinkos, vyresnių nei 50+ integracijos į darbo rinką ypatumus bei išgirsti darbdavių poziciją, kaip sukurti patrauklią ateitį visiems dirbantiems.
„Padėtis Lietuvos darbo rinkoje tikrai yra sudėtinga dėl demografinių pokyčių ir gyventojų senėjimo. Ar tai tikrai yra didelė problema? Ir taip, ir ne. Taip, jeigu mes matome mažėjantį jaunimo skaičių, augantį išeinančių į pensiją, skaičių bei aukštą 55+ nedarbo lygį. Visai kitaip situacija atrodo, jeigu mes matome aukštą pensinio amžiaus gyventojų užimtumą, didėjantį 55+ pasitenkinimą darbo rinkoje bei augančią gerovę. Todėl darbo rinkos ateitis labai priklausys nuo aktyvių veiksnių didinant darbo rinkos patrauklumą skirtingoms amžiaus grupėms. Pradėti, mano nuomone, reikėtų nuo pensinio amžiaus gyventojų, kurių skaičius nuolat didės,‘“ – teigė darbo rinkos senėjimo tendencijas apžvelgęs prof. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius.
Įžvalgomis iš Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo pasidalijęs VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorijos vadovas Antanas Kairys sakė, kad duomenų analizė atskleidė, jog 50+ Lietuvos gyventojai pasižymi išskirtinai dideliu noru išeiti į pensiją iš savo dabartinio darbo: „Tyrimo rezultatai rodo, kad tai gali būti susiję su keletu veiksnių – santykinai žemesne darbo vietos kokybe, diskriminacija darbo rinkoje bei 50+ žmonių sveikatos problemomis. Lankstesnės darbo vietos, veiksmai, nukreipti į diskriminacijos mažinimą gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms išlikti aktyviems darbo rinkoje."
„Midway“ programą – naują įrankį, skirtą įtraukti specifines grupes į darbo rinką, pristatė Izraelio darbo ministerijos užsienio ryšių skyriaus atstovas Elad Aharon Kurt. Japonijos – vienos sparčiausiai senstančių pasaulio šalių vyresnių darbuotojų įdarbinimo skatinimą apžvelgė Minako Takasaki, Japonijos sveikatos darbo ir gerovės ministerijos Užimtumo politikos padalinio atstovė.
Panelinėje diskusijoje šalies įmonių „Odri“, „Lietuvos paštas“ ir „Ligaja“ atstovai pasidalijo patirtimi, kaip motyvuoja ir išlaiko patyrusius darbuotojus.
Šalyje gyvena 600 tūkst. 50-64 metų gyventojų, ir jie sudaro 33 proc. darbingo amžiaus darbo jėgos. Prognozuojama, kad 2070 m. tokio amžiaus žmonių bus per 400 tūkst., ir jie sudarys 37 proc. dirbančiųjų (VDA portalas). Rugsėjo pradžioje oficialiai darbo ieškojo 60,1 tūkst. vyresnių nei 50 m. asmenų, kurių nedarbas didžiausias, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis.
Užimtumo tarnyba
