Praėjus 3 mėnesiams po pensijų reformos pradžios, 875 tūkst. dalyvių toliau kaupia II pakopos pensijų sistemoje, nepaisant sudarytos galimybės pasitraukti. Tuo metu iš kaupimo pasitraukusiems išmokamos lėšos rodo, kad gyventojai atgaus daugiau nei dvigubai didesnę sumą, nei patys sumokėjo įmokų. Tai tik patvirtina, kad kaupiantiems gyventojams pensijų kaupimo bendrovės investuodamos lėšas uždirba solidžią investicinę grąžą.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, daugiausia prašymų nutraukti kaupimą ir atsiimti pinigus buvo pateikta sausio mėnesį – tuo metu tą padarė apie 21 proc. (virš 300 tūkst.) kaupusiųjų. Iš karto po to prašymų skaičius nuosekliai mažėjo – per pastaruosius 2 mėnesius buvo pateikta tik 14,6 proc. prašymų (virš 200 tūkst. kaupusiųjų), t. y. trečdaliu mažiau nei per pirmą reformos mėnesį. Per pirmąjį ketvirtį dar virš 2 proc. pasitraukė dėl kritinių ligų arba mažos sukauptos sumos likus penkeriems metams iki pensijos.

Pasak LIPFA vadovo Vaidoto Rūko, dabartiniai skaičiai rodo sistemos brandą – didžioji dalis dalyvių lieka kaupime. Tie, kurie tęsia kaupimą, išlaiko svarbiausią privalumą – ilgalaikį investicijų augimą, kuris prisidės prie jų būsimos pensijos.

„Buvo manančių, kad, pasitraukus daliai kaupiančiųjų, II pakopos pensijų sistema taps mažiau efektyvi. Visgi matome priešingą situaciją – atsiradus pasirinkimo laisvei sumažėjo įtampa, sustiprėjo pasitikėjimas sistema, atsirado daugiau lankstumo ir galimybių. Dalyviai jaučiasi saugesni, labiau užtikrinti, geriau supranta investavimo naudą“, – pastebi V. Rūkas.

Jo teigimu, nors trečdalis dalyvių nusprendė pasiimti II pakopoje kauptus pinigus ir nutraukti papildomą kaupimą pensijai, jie bet kada galės persigalvoti ir į sistemą sugrįžti – tą balandį jau padarė dalis kaupimą nutraukusių gyventojų. Nepaisant pasitraukimų, pensijų fonduose sukaupta suma išlieka reikšminga – apie 6,2 mlrd. eurų, arba tiek, kiek 2023 m. viduryje.

„Nors fondų turtas laikinai sumažėjo, šį pokytį ilgainiui atsvers naujos kaupiančiųjų įmokos bei investicinė grąža, kuri nuo 2019 m. viršija +88 proc. Jos naudą pajus kaupime likę gyventojai“, – pabrėžia LIPFA vadovas.

Išmokos daugiau nei du kartus viršija gyventojų įmokas

Iki 2026 m. kovo 31 d. prašymus pasitraukti pateikusiems gyventojams bus išmokėta maždaug 2,9 mlrd. eurų: apie 1,4 mlrd. eurų sudaro jų pačių įmokos, o dar daugiau – 1,5 mlrd. eurų – investicijų grąža. Vienas asmuo vidutiniškai atgavo apie 5,6 tūkst. eurų, iš kurių 2,7 tūkst. yra jo paties įmokos, o 2,9 tūkst. – fondų uždirbta grąža.

Tuo metu „Sodrai“ bus pervesta apie 1,3 mlrd. eurų, kurie virs apskaitos vienetais ir padidins senatvės pensiją ateityje.

II pensijų pakopoje nusprendė likti beveik du trečdaliai dalyvių, kurie toliau papildomai kaups pinigus senatvei. Jų sukauptas turtas fonduose bendrai sudaro 6,2 mlrd. eurų.

V. Rūko teigimu, vien per pastaruosius metus turto vertė paaugo 1,3 mlrd. eurų, o per visą pensijų kaupimo laikotarpį gyventojai iš investicijų jau uždirbo apie 4 mlrd. eurų.

„Dalies lėšų atsiėmimas fondams netapo kliūtimi, o liekančiųjų kaupime dalyvių tai neigiamai nepaveiks: maksimalūs mokesčiai yra reguliuojami įstatymu, tad lėšų investavimui ir pasiekiamai grąžai įtakos tai neturės. Beje, svarbu pabrėžti, kad tokio masto duomenų apdorojimo ir išmokų operacija II pakopos istorijoje vyko pirmą kartą. Nepaisant to, ji buvo įgyvendinta sklandžiai, be didesnių trikdžių“, – pažymi LIPFA vadovas.

Kaupiantiems II pakopoje – kone dviguba nauda

V. Rūko teigimu, dalis gyventojų prašymus nutraukti kaupimą atsiima, kita dalis persigalvoja ir galiausiai sugrįžta.

„Jie supranta, kad kaupimas senatvei, kai pinigus už tave investuoja profesionalai, o nemažą dalį dar prideda valstybė, yra naudingas ne kam kitam, o pačiam žmogui“, – pažymi LIPFA vadovas.

Jis primena, kad nėra kitos tokios kaupimo sistemos, kurioje kiekvieną mėnesį prie kaupimo prisidėtų valstybė.

Pavyzdžiui, jei asmuo uždirba minimaliąją mėnesinę algą (MMA, kuri 2026 m. siekia 1 153 eurus neatskaičius mokesčių), jis kas mėnesį į II pakopą perveda 34,59 euro (3 proc. MMA).

Tuo pačiu metu beveik tiek pat – 33,49 euro (1,5 proc. nuo už praėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio) – kas mėnesį įplaukia iš valstybės biudžeto.

Tai padvigubina kaupiamą sumą, taigi ir investicinė grąža būna daug didesnė.

Sukaupti pinigai pasiekiami, kai jų labiausiai reikia

LIPFA duomenimis, sausio–kovo mėnesį 9,7 tūkst. gyventojų (apie 1 proc. visų kaupiančiųjų) nutraukė kaupimą dėl ypač sunkių sveikatos aplinkybių. Jų atsiimtas turtas siekia 76,8 mln. eurų.

V. Rūkas pastebi, kad gyventojus taip pat domina galimybė iš II pakopos pensijų fondų atsiimti tik dalį sukauptų lėšų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį apie 31 tūkst. dalyvių (2 proc. visų kaupiančiųjų) pasinaudojo galimybe atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto ir toliau tęsia kaupimą senatvei. Bendra jų atsiimta suma siekia 55 mln. eurų, iš kurių 3 proc. tenka „Sodrai“.

„Svarbu, kad gyventojai, esant poreikiui, gali pasinaudoti dalimi sukauptų lėšų nenutraukdami kaupimo ir išlaikydami jo ilgalaikę naudą“, – sako V. Rūkas.

Dar apie 24,7 tūkst. asmenų (apie 2 proc. visų kaupiančiųjų), kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie nesukaupė pusės privalomos anuiteto sumos, pasirinko atsiimti visą II pakopoje savo sukauptą turtą. Jis siekia 124 mln. eurų, įskaitant 3 proc. „Sodrai“.

„Prasminga, kad po pensijų reformos buvo suteikta galimybė pasiimti fonduose kauptus pinigus, jei žmogų užklumpa liga, reikia lėšų slaugai, vaistams, kai iki „Sodros“ pensijos dar liko keleri metai, bet pinigų reikia dabar“, – akcentuoja LIPFA vadovas.

Kodėl svarbu nenutraukti kaupimo šiandien?

V. Rūko teigimu, Lietuvoje vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad šiandien pensijų fonduose sukaupto turto vertė senatvėje bus nereikšminga. Visgi pasirinkus likti kaupime dabartinė suma gali išaugti dešimtimis tūkstančių eurų.

Pavyzdžiui, jei 2010 m. II pensijų pakopoje pradėjęs kaupti 22 metų amžiaus gyventojas visuomet uždirbtų vidutinį darbo užmokestį, per 43 metus iki pensijos sukauptų beveik 180 tūkst. eurų.

„Ilgalaikis kaupimas pasižymi tuo, kad pirmus 10–20 metų sukaupta suma gali atrodyti sąlyginai nedidelė, tačiau vėliau augimas spartėja – kuo ilgiau kaupiama, tuo stipriau veikia sudėtinių palūkanų efektas, todėl per papildomą dešimtmetį suma gali išaugti net kelis kartus“, – pažymi LIPFA vadovas.

Pasak jo, tai yra ypač svarbu atsižvelgiant ir į senėjančios visuomenės problemą, kai pensininkus išlaikančių dirbančiųjų mažėja ir papildomas kaupimas tampa itin reikšmingu finansiniu ramsčiu. Jei žmogus pasitraukia iš kaupimo, jis ne tik praranda valstybės paskatą ir papildomą pensijos išmoką, bet ir netenka valstybės bei „Sodros“ įmokėtos dalies (30–40 proc. sukauptos sumos grįžta į „Sodrą“).

V. Rūkas pamini, kad pastaraisiais mėnesiais finansų rinkas veikė geopolitiniai įvykiai, tačiau jų poveikis – laikinas. Istoriškai akcijų rinkose dauguma metų būna teigiami, todėl ekspertai pabrėžia ilgalaikio kaupimo svarbą.

„Rinkų svyravimai yra neišvengiami, tačiau jie neturėtų tapti pagrindu skubotiems sprendimams. Ilgalaikis, nuoseklus kaupimas ir reguliarus įmokų mokėjimas leidžia šiuos svyravimus išlyginti ir pasinaudoti rinkų augimu“, – sako LIPFA vadovas.

Vertinant II pakopos fondus, 2026 m. pradžioje dėl rinkų svyravimų laikinai fiksuoti nedideli neigiami pokyčiai (apie –1–3 proc.), tačiau šiandien daugelis pensijų fondų jau rodo teigiamą grąžą nuo metų pradžios, o ilgesnio laikotarpio rezultatai išlieka tvirti. Pavyzdžiui, nuo 2019 m. sukaupta grąža viršija +88 proc.

LIPFA inf.