Birželio 17 d. įveikėme dar vieną žygio etapą, kurio trasa buvo 15 km. Jau važiuojant link Upninkų akį traukė nuostabus Upninkėlių aguonų laukas. Atvykus į Perelozus susitikome prie nuostabaus grožio Viešpaties Kryžiaus sentikių cerkvės.

Sentikiai – senosios stačiatikybės tradicijų ir apeigų saugotojai. XVII amžiuje patriarchas Nikonas pradėjo Rusijos stačiatikių bažnyčios reformas. Dalis bažnyčios dvasinių lyderių ir pasauliečių nepritarė reformoms. Įvyko Rusijos stačiatikių bažnyčios skilimas. Senojo tikėjimo puoselėtojai, nepritarę naujovėms, laikui bėgant imti vadinti sentikiais. Sentikiai tradiciškai žegnojasi dviem pirštais, pripažįsta tik senąsias ikonas, liturgines knygas ir apeigas, aštuongalį kryžių. Dėl pasipriešinimo reformai Rusijos stačiatikių bažnyčia senųjų apeigų šalininkus prakeikė, sentikiai pradėti persekioti, todėl jie kėlėsi į kitus kraštus, kūrė savo kaimus, statė cerkves. Jonavos rajone gyvenusius sentikius primena Rimkų, Baltromiškės ir Perelozų cerkvės. Perelozų kaimas jau sunykęs, tačiau čia gyvenusią gausią sentikių bendruomenę liudija išlikusi medinė Viešpaties Kryžiaus cerkvė. Ši cerkvė yra viena gražiausiu Lietuvoje, pasižyminti išskirtine vidaus ir išorės puošyba.

Keliavome nuostabiais Upninkų miško keliais, miškų grožis kaip iš gražiausių pasakų.

Vaizdingas ir gražus maršrutas "Lietavos takas" (apie 15 km.) Upninkų seniūnijoje išbandėme miško takus, susipažinome su sentikių istorija, pasigrožėjome tekančia Nerimi ir atsigėrėme šalto šaltinių vandens prie Lietavos upelio.

Panašių upelių kaip šis Lietuvoje yra šimtai, tačiau Lietava – ypatinga. To nepajusite, kol nepabraidysite Lietavos upelyje, nepasigrožėsite akmenuota jo vaga, neatsigersite iš jį maitinančių vandens šaltinių ir nesužinosite šio upelio istorijos. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje kalbininkas Kazimieras Kuzavinis, apkeliavęs šio upelio apylinkes ir apklausęs paupio gyventojus, sužinojo, kad šį upelį vietiniai vadino Letauka, Letavka, Litavka. Transformavęs nedidelio, vingiuoto, šaltinių maitinamo upelio pavadinimus į dabartinę literatūrinę kalbą, gavo Lietavos pavadinimą. Kalbininkas iškėlė hipotezę, kad vandenvardis Lietava davė vardą Lietuvos žemei, kuri tapo Lietuvos valstybės formavimosi branduoliu. Ar galėjo šis nedidelis, vos daugiau nei 11 km ilgio upelis suteikti pavadinimą LIETUVAI? Istorikai dėl to ginčijasi. Bet verta paminėti, kad lietava, lietuva, leita kadais buvo vadinama apie kunigaikštį susitelkusi kariauna – svarbiausia ankstyvosios Lietuvos valstybės karinė, socialinė, ūkinė ir politinė institucija. Ir tikrai žinoma, kad XVI a. pradžioje šiose apylinkėse, Gegužinės dvare ir Perelozų dvarelyje būta leičių.

Kiek daug galime pamatyti ir pažinti savam krašte, kas negalėjote prisijungti į žygį rekomenduojame atvykti į Upninkus savarankiškai ir praeiti nuostabų maršrutą. Dėkojame Upninkų seniūnei Lolitai Nekrošienei už priėmimą ir rūpestį.

 

 

Nuotraukos A. Šimulio 

JKKSC inf. 

Taip pat skaitykite: