2024 m. sausio 4 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiama, ar egzistuoja viešasis interesas prokurorui ginčijant bendrovių sudarytą komercinį sandorį. Taip pat byloje spręsta dėl tokiam sandoriui taikytinos užsienio valstybės teisės, šio sandorio pripažinimo tariamuoju ir restitucijos taikymo būdo pakeitimo teismo iniciatyva.

Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, iš dalies patenkinus prokuroro ieškinį, greitųjų COVID-19 testų pirkimo sutartys, sudarytos 2020 m. kovo mėn. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos su UAB „Profarma“ ir pastarosios su UAB „Bona diagnosis“, pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis, kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei, dirbtinai išpučiant kainą ir valstybei dėl to permokėjus 4 142 600 Eur. Taip pat bylos dalis dėl tuo pačiu metu UAB „Bona diagnosis“ ir Latvijos bendrovės „SIA Rouen Grains LV“ sudarytos sutarties (pagal kurią Latvijos bendrovė įsipareigojo ieškoti potencialių gamintojų ir (ar) pardavėjų, galinčių UAB „Bona diagnosis“ tiekti greituosius COVID-19 testus) pripažinimo tariamuoju sandoriu grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs grąžintą bylos dalį, pripažino UAB „Bona diagnosis“ ir bendrovės „SIA Rouen Grains LV“ sudarytą sutartį negaliojančia kaip tariamąjį sandorį ir taikė restituciją – priteisė iš Latvijos bendrovės visą pagal šią sutartį gautą sumą UAB „Bona diagnosis“. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog šalys siekė sukurti fiktyvų pagrindą bendrovei „SIA Rouen Grains LV“ gauti lėšų iš UAB „Bona diagnosis“, nors iš tikrųjų paslaugos pagal šią sutartį nebuvo teikiamos. Teismai nustatė, kad prokuroro prašoma priteisti bendra suma atitinkamomis dalimis valstybei jau yra priteista iš atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, tačiau egzistuoja reali grėsmė, jog iš UAB „Bona diagnosis“ valstybei priteista itin didelė pinigų suma – 3 997 400 Eur – gali būti neatgauta. Teismai atmetė atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir bendrovės „SIA Rouen Grains LV“ argumentus, kad prokuroras neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti jų sudarytą sutartį, ir pripažino, jog prokuroras, siekdamas, kad priteistos sumos būtų realiai grąžintos valstybei, gina viešąjį interesą.

Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas, kurį prokuroras siekia apginti ginčydamas atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir bendrovės „SIA Rouen Grains LV“ sutartį kaip tariamąjį sandorį, sudarytą siekiant pasisavinti valstybės lėšas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad sutartį sudarė Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos privatūs juridiniai asmenys, todėl šiuo atveju sprendžiant klausimą, kokios valstybės teisė taikytina ginčo sutarčiai, aktualios 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“) nuostatos. Įvertinęs šio reglamento 3 ir 9 straipsnių nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo šių nuostatų aiškinimo praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad sandorio šalių susitarimas dėl taikytinos teisės negali apriboti ginčo nagrinėjimo vietos teisės imperatyvių nuostatų taikymo ginant viešąjį interesą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CK 1.86 straipsnyje įtvirtintos normos, reglamentuojančios tariamojo sandorio negaliojimo pagrindą ir tokio sandorio negaliojimo pasekmes, yra imperatyvaus pobūdžio. Todėl sandorį sudarančios šalys negali pažeisti šios normos reikalavimų, o tai padariusios – negali išvengti tokio sandorio negaliojimo pasekmių, įtraukdamos sąlygą dėl sandoriui taikytinos teisės. Priešingu atveju būtų sudaryta galimybė viešąjį interesą pažeidžiančios sutarties šalims piktnaudžiauti ir siekti išvengti viešojo intereso apsaugos. Šioje byloje prokuroras ginčija atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir bendrovės „SIA Rouen Grains LV“ sudarytą sutartį kaip neteisėtą (t. y. tariamąjį) sandorį pagal imperatyvias Lietuvos teisės normas, todėl bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad prokuroro nesaisto šalių susitarimas dėl taikytinos teisės, iš esmės yra teisinga.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 1.86 straipsnio 1 dalies normą ir pagrįstai pripažino ginčijamą atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir bendrovės „SIA Rouen Grains LV“ sutartį tariamuoju sandoriu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), turi diskreciją pakeisti restitucijos taikymo būdą, tam nebūtina ieškovui pateikti pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslinimo) ir tai nelaikoma ieškinio ribų peržengimu.

Bylos Nr. e3K-3-47-469/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo inf.