Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsižvelgdama į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos paklausimą, inicijavo strategijos įgyvendinimo apžvalgos parengimą. Pagrindinių strategijos rodiklių analizę ir apžvalgą atlikę Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkai atkreipė dėmesį į trūkumus.  

Viena pagrindinių problemų, pasak posėdyje dalyvavusio doc. dr. Rimanto Mikalausko, tai, kad sportas nėra pripažintas kaip esminis valstybės prioritetas, o sporto socialinė funkcija nepripažįstama itin reikšmingu visuomenės raidos veiksniu.

Siekiant valstybės raidos strateginių tikslų, strategijoje pateiktos esminės kryptys, kuriomis remiantis valstybėje turėjo būti įgyvendinama su sporto stiprinimo plėtra ir pokyčiais susijusi veikla, tačiau jos neapėmė kryptingo ir nuoseklaus valstybės, savivaldybių, kitų sričių institucijų, verslo subjektų, mokslo ir studijų įstaigų, nevyriausybinių organizacijų veiksmų koordinavimo, nesutelkė jų visų pastangų, kad būtų įgyvendinti esminiai pokyčiai šioje srityje.

Sporto finansavimas buvo nesiejamas su strategijoje numatytų priemonių realizavimu. Iš esmės buvo nesusieti valstybės keliamų uždavinių mastas ir skiriamos lėšos, ypač sporto visiems srityje.

Mokslininkai pažymi, kad sporto plėtros strategijos rezultatams pasiekti trūko ne tik sistemingai susietų ir įgyvendinamų valstybės sporto politikos prioritetų, bet ir profesionaliai veikiančios, kompetentingos valstybės tarnybos. Didelė reikšmė turėjo būti skiriama institucijų bendradarbiavimui, siekiant užtikrinti sklandų sporto politikos bei jos įgyvendinimo rezultatų koordinavimą įvairių sektorių ir regionų lygiu, tačiau tai nebuvo atlikta.

Analizę atlikę mokslininkai nustatė, kad nepilnai atlikti didelio meistriškumo sporto valdymo pokyčiai, nepakankamai arba visiškai nerealizuojamos priemonės (programos), kurios turėjo būti prioritetinėmis: sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas; švietimas ir mokymas; savanoriškos veiklos ir nepelno siekiančių sporto organizacijų veiklos valdymas; socialinė įtrauktis sporte ir per jį, įskaitant neįgaliųjų sportą, lyčių lygybė sporte; tvarus piliečių sporto finansavimas ir gerasis valdymas bei kova su dopingu. Be to,  nerealizuotos priemonės, kurios buvo susijusios su trenerių supratimo apie jų vaidmens svarbą, galimybes ir atsakomybę ir šio vaidmens skatinimą, neišplėtotos trenerių visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir švietimo galimybės, neremiama sportininkų dvikryptės karjeros plėtra ir trenerio profesijos skatinimas tarp jaunų žmonių, netobulinami trenerio kvalifikacijos standartai ir kvalifikacijų skaidrumas plėtojant trenerių rengimą, neįgyvendinta nuostata sukurti sporto medicinos centrų tinklą, sporto plėtra nesiejama su sistemingu sporto infrastruktūros objektų atnaujinimu ir statyba, nesukurta strategijos įgyvendinimo stebėsenos sistema, neveikė vidaus kontrolės sistema ir kt.

Šioms ir kitoms apžvalgoje įvardintoms problemoms spręsti LSU atstovai pateikė rekomendacijas. Dėl kai kurių jų įgyvendinimo už sporto politikos formavimą atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau ėmėsi veiksmų.

 

Seimo kanceliarijos inf. 

Taip pat skaitykite: