Po vėsesnio laikotarpio į Lietuvą sugrįžta tikra vasara. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikai prognozuoja, kad savaitgalį temperatūra kai kuriose šalies vietovėse pakils iki 29–30 laipsnių šilumos.

Jonavoje šeštadienis turėtų būti sausas ir šiltas. Lietaus nenumatoma, pūs silpnas nepastovios krypties vėjas. Naktį oro temperatūra sieks 14–17, dieną – 24–27 laipsnius šilumos.

Sekmadienį vėjas bus pietinių krypčių, dieną pasisuks iš vakarų ir šiaurės vakarų. Naktį termometrai rodys 17–19 laipsnių, o dieną, priklausomai nuo debesuotumo, oras sušils iki 19–25 laipsnių.

Tuo metu vandens telkiniai po pastarųjų vėsių ir drėgnų dienų išlieka gana šalti. Sinoptikų duomenimis, ežeruose vandens temperatūra šiuo metu siekia 15–18 laipsnių, nors prieš savaitę buvo pakilusi iki 17–21 laipsnio.

Jonavos Neries vandens temperatūra 17,9 laipsnių šilumos, Kuršių mariose vanduo yra apie 17 laipsnių šilumos, o Baltijos jūroje – apie 16 laipsnių. Specialistai pažymi, kad daugumos vandens telkinių vanduo vis dar gali būti per šaltas maudynėms neįpratusiems prie vėsesnio vandens žmonėms.

Vis dėlto prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis vyrausiant vasariškai šiltiems orams vandens temperatūra pamažu kils.

Prieš metus tuo pačiu metu ežeruose vanduo buvo maždaug 1–2 laipsniais vėsesnis nei dabar, o Baltijos jūroje ir Kuršių mariose temperatūra buvo panaši į šių metų rodiklius.

Informaciją apie upes, ežerus ir jūrą galite rasti meteo.lt svetainėje, ieškokite skilties „Dabar“  /  „Vandens telkiniai“

VMVT primena: kaip iškylų metu išvengti apsinuodijimo maistu

Šiltesnis savaitgalis daugeliui gyventojų reiškia išvykas į gamtą, poilsį prie vandens telkinių ar vakarienes prie grilio.

„Tačiau būtent tokiomis dienomis, kai maistas dažniausiai ruošiamas ir vartojamas lauke, padidėja apsinuodijimų maistu rizika“, – perspėja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). 

Pasak specialistų, aukštesnė oro temperatūra sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis, todėl itin svarbu laikytis pagrindinių maisto laikymo, ruošimo ir higienos taisyklių. 

Ruošiantis išvykai į gamtą rekomenduojama pasirūpinti šaltkrepšiu, geriamojo vandens atsargomis, vienkartiniais indais, popieriniais rankšluosčiais bei šiukšlių maišais atliekoms surinkti. Ne mažiau svarbu atsakingai pasirinkti maisto produktus.  

Planuojant iškylą karštą dieną vertėtų rinktis produktus, kuriems nereikalinga speciali laikymo temperatūra – šviežius vaisius ir daržoves, grūdinius produktus, riešutus ar kitus ilgesnio galiojimo užkandžius. Pirmenybę visuomet reikėtų teikti šviežiam, kokybiškam ir saugiam maistui. 

Vasarą, kylant aplinkos temperatūrai, ypač svarbu užtikrinti tinkamas maisto laikymo sąlygas. Viena dažniausių apsinuodijimo maistu priežasčių – netinkamai laikomi greitai gendantys produktai. Didžiausią riziką kelia mišrainės ir salotos su majonezu, karšto rūkymo mėsos ir žuvies gaminiai, pieno produktai, kreminiai desertai bei kiti greitai gendantys maisto produktai. 

Tokio maisto negalima ilgiau nei dvi valandas laikyti 20 °C ir aukštesnėje temperatūroje. Saulės atokaitoje nepalikite ilgiau nei valandai greitai gendančių maisto produktų: tokį maistą, kaip mėsos, žuvies, pieno gaminius, mišraines ir pan., patariama išimti iš šaldytuvo ar šaltkrepšio tik prieš valgant. 

Iškylaujant svarbu tinkamai iškepti maistą – privalu įsitikinti, ar kepamas (termiškai apdorojamas) maistas yra pakankamai iškepęs. Pavyzdžiui, ant žarijų kepama mėsa gali greitai apskrusti, tačiau viduje likti nepakankamai iškepusi. Todėl prieš vartojant reikia perpjauti ir įsitikinti, ar mėsa tolygiai iškepusi. Dar patikimiau naudoti specialų termometrą – mėsos ar kitų gaminių vidaus temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 75 C (išskyrus specialiai ruošiamus nevisiškai iškeptus gaminius). 

VMVT taip pat primena, kad maistui ruošti, vaisiams ir daržovėms plauti būtina naudoti tik švarų vandenį. Svarbu laikytis ir kitų paprastų rankų higienos taisyklių – prieš ruošiant maistą ir po to kruopščiai plauti rankas vandeniu su muilu, reguliariai plauti ir valyti maisto ruošimui naudojamus paviršius bei įrankius. Lauko sąlygomis šių taisyklių taip pat reikėtų laikytis – tam gali būti naudojamas švarus geriamas vanduo iš butelių, o rankos turėtų būti plaunamos su muilu arba dezinfekuojamos, taip kuo geriau užtikrinant švarią maisto ruošimo aplinką ir saugaus maisto patiekimą. 

Esant aukštai oro temperatūrai, maiste esančios bakterijos gali sparčiai daugintis ir sukelti žarnyno negalavimus. Apsinuodijimą maistu sukelia grupė įvairių ligų, kuriomis žmogus gali susirgti valgydamas nebesaugų maistą. Toks maistas gali būti užkrėstas bakterijomis, virusais arba parazitais, taip pat toksinais ir kitomis medžiagomis. Apsinuodijimo maistu simptomai skiriasi priklausomai nuo priežasties, tačiau dažniausiai pasireiškia vėmimu, karščiavimu, pilvo skausmais, taip pat viduriavimu.   

Jei negalavimai yra lengvi, dažniausiai pakanka poilsio ir suvartoti daug vandens ar skysčių su elektrolitais. Tačiau simptomams stiprėjant ar užsitęsus, būtina kreiptis į gydytoją. Nereikia delsti ir tuomet, kai apsinuodija mažas vaikas, nėščioji, vyresnio amžiaus žmogus ar sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantis asmuo– tokiais atvejais siūloma visada kreiptis į gydytojus. Ypatingai būkite atidūs, jei įtariate, kad apsinuodijote grybais, jūros gėrybėmis ar namuose gamintais mėsos konservais.