Palyginus dar naujas žaidimas sparčiai skinasi kelią ir vejasi tradicines sporto šakas, o jį pažaisti Jonavoje kol kas galima šiose dvejose vietose.
Pasak sodybos šeimininko T.Survilos, jis diskgolfu susidomėjo tik šiemet pavasarį, o jau birželio viduryje kartu su nuotykių parko „Lokės pėda“ direktoriumi Donatu Žemeliu surengė diskgolfo varžybas, į kurias atvyko ir pasaulio čempionatuose dalyvaujantys sportininkai. Ateityje jonaviečiai verslininkai ketina Jonavoje įrengti ir diskgolfo parką.
„Kai mes pradėjom žaisti ir kovo mėnesį pasistatėm pirmuosius krepšius, pakvietėm vieną kitą draugą. Atvažiuodavo, pamėtė. Gal visai nieko? Atvažiavo kitą kartą. Tada jau „kabliukas“, žiežirbos akyse atsirado. Skambina entuziastai, ir jau patys nori atvažiuoti žaisti, nes neužtenka jau vieno apsilankymo“, - sakė T.Survila.
Dešimt Jonavos diskgolfo žaidėjų nuvyko į savo pirmąsias rimtas varžybas Zarasuose, kur „Nedožinkos“ parke vyko Lietuvos diskgolfo čempionatas. Ar sėkmės faktorius, ar tikrai jonaviečiai patobulėjo, bet du žaidėjai užlipo ant prizininkų pakylos.
Moterų grupėje Šveicarijos kaime gyvenanti Mireta Jurgelevičiūtė iškovojo antrąją vietą ir pasidabino sidabro medaliu. Ne ką prasčiau pasižymėjo ir jos tėtis, Miroslavas Jurgelevičius, pradedančiųjų tarpe pasirodė geriausiai.
Diskgolfas panašus į tradicinį golfą, tik diskgolfe naudojami skraidantys diskai (diskai skiriasi nuo lėkščiasvydžio diskų, jie būna mažesni, sunkesni ir plonesni). Šį žaidimą JAV 1976 metais sugalvojo Edas Headrickas.
Diskas iš starto vietos yra metamas link specialaus krepšio (mėgėjiškai žaidžiant gali būti naudojami ir kiti objektai). Žaidimo tikslas – per kuo mažiau metimų įmesti diską į žaidimo krepšį. Taikiniai tradiciškai būna specialūs metaliniai krepšiai su grandinėmis diskams gaudyti.
Žaidimui prasidėjus žaidėjas kiekvieną sekantį metimą atlieka nuo tos vietos, kur nusileido prieš tai mestas diskas. Medžiai, krūmai, vandens telkiniai ir reljefas sudaro natūralias kliūtis, kurios priklausomai nuo metimo vietos kiekvieną kartą gali būti kitokios. Galiausiai paskutiniu metimu diskas pasiekia tikslą. Taip užbaigiamas žaisti vienas „krepšys“.
Norint žaisti diskgolfą nereikalaujama lygios su nupjauta žole aikštelės, nereikia net varžovo, kad būtų galima tobulinti įgūdžius, nesvarbios net ir oro sąlygos. Ši sporto šakas tinka bet kokio amžiaus, fizinių gebėjimų vyrui ar moteriai, nepriklausomai nuo materialinės padėties, nes šiame sporte užtenka turėti vieną diską.
Lietuvoje diskgolfas pirmą kartą pradėtas žaisti 2002 metais. Pirmasis stacionarus parkas (trasa) „Nedožinka“ įrengtas 2003 metais Zarasuose.
Diskgolfo sporto federacija Lietuvoje įkurta ir veiklą pradėjo 2010 metais. Entuziastų dėka įkūrus federaciją, darbai pasistūmėjo į priekį ir jau 2011 metais Vilniuje buvo įkurdintas „Pūčkorių diskgolfo parkas“.
