Hidrogeologų pagalba

„Kaip žinia, praeitų metų spalio mėnesį susidūrėme su problema dėl vandens kokybės – radome indikatorinį rodiklį, padidėjusį Kolonijas sudarančių vienetų (KSV) skaičių. Nesiimant jokių priemonių, vandens tarša galėjo padidėti, todėl tuomet nuspręsta vykdyti vandens gerinimo įrenginių dezinfekavimą. Tuo pat metu, reikėjo ieškoti priežasčių, kodėl pasikeitė vandens kokybė. Pasitelkta pagalba iš šalies, įmonė „Ramus vanduo“, pateikė vandens gerinimo įrenginių technologijos ištyrimo ataskaitas bei rekomendacijas. Įtarimų sukėlė pirmo pakėlimo vandens gręžinys, tiekiantis geriamą vandenį Jonavos miestui, todėl teko kreiptis į hidrogeologus, kurie šiuo metu atlieka mūsų gręžinių vertinimą“, - pasakoja UAB „Jonavos vandenys“ direktorius Romas Keliauskas.

Pabartonių vandenvietė jau galėtų patekti į muziejų

Žemės gelmių tyrimus atliekančios įmonės „Artva“ vyriausiasis hidrogeologas Neringas Šeirys, prieš pateikdamas pirmines išvadas dėl Jonavos vandens gręžinių, apie juos atskleidžia įdomių detalių. Pasak specialisto, Jonavos rajono, Pabartonių vandenvietė jau galėtų patekti į muziejų.

„Jonavos miesto, Pabartonių vandenvietė  buvo išžvalgyta ir įrengta 1971 metais – lygiai prieš 50 metų. Tuo pat metu buvo išgręžta eilė bandomųjų gręžinių, kurie buvo palikti tolimesnei požeminio vandens gavybai. Pabartonių vandenvietės išsamesni tyrimai buvo atlikti 1989 metais, ir tik dabar, po 30 metų grįžtame prie požeminių versmių ištakų.  

Dabar iš 20-ies vandenvietėje esančių gręžinių, net šeši gręžiniai eksploatuojami nuo įrengimo pradžios. Kadangi gręžinys yra įrenginys, tai iš 70 - ais metais įrengtų įrenginių, dauguma jau baigė savo eksploatavimo laiką, o kiti gal jau muziejuose. Bet Jonavos miesto vandenvietėje tie gręžiniai toliau sėkmingai naudojami dėl unikalių vandenvietės hidrogeologinių sąlygų.

Gręžinių konstrukcijos yra befiltrinės, tai yra, permo klinčių uolienose išgręžtos atviros gręžskylės, nuo 50 iki 70 metrų gylio, o į atvirą gręžskylę tekantis požeminis vanduo yra siurbiamas ir tiekiamas į vandens gerinimo įrenginius. Ši dalis yra amžina – vandens pritekėjimas į gręžinius, pagal mūsų tyrimų duomenis, ne tik kad nesumažėjo, o anaiptol – pagerėjo, kadangi visos požeminės ertmės išsivalė. Tačiau galima tik spėlioti kokius pažeidimus po 50-ies metų naudojimo turi viršutinio gręžinio konstrukcijos dalis, klininis vamzdis iki 50 metrų gylio“, - pasakoja  „Artva“ vyriausiasis hidrogeologas Neringas Šeirys.

Atliekami neeiliniai gręžinių tyrimai  

Šiuo metu įmonė „Artva“ atlieka neeilinius tyrimus: tikrinama gręžinių konstrukcijos būklė, vykdomas požeminio vandens monitoringas, bandoma išsiaiškinti, ar vandens kokybės pasikeitimas susijęs su vandenų sluoksnio pasikeitimais, nes į vandenvietę, esančią šalia Neries upės, gali patekti dalis upės vandens, kuris taipogi keičiasi.

Jau išbandyti 8 gręžiniai. Bandymų metų 2 dienoms buvo sustabdyta vandenvietės veikla, nes teko laukti, kol atsistatys gamtinis vandens lygis. Buvo fotografuojama požeminio vandens tekėjimo srovė, stebimi nelygumai, analizuojami konstrukcijos pažeidimai.

„Pirmieji duomenys parodė, kad vandenvietės centre esančiame šeštame gręžinyje yra požeminio vandens paviršiaus deformacija. Tačiau vienareikšmiškai sakyti, kad tai rimta bėda, mes negalime, todėl buvo atliktas papildomas tyrimas –  minimas gręžinys išbandytas dar kartą, visą šią savaitę, kas penkias minutes buvo matuojamas vandens lygis, jo temperatūra, o šiandien paimti registravimo duomenys, kurie bus analizuojami mūsų būstinėje“, - situaciją detalizuoja hidrogeologas Neringas Šeirys.     

Į kurią pusę „eiti“? 

50 metų eksploatuojant gręžinius yra nemenka tikimybė, jog jų savybės jau nebus tokios, kurios buvo tik išgręžus juos. Todėl hidrogeologai, po išsamių tyrimų, turėtų pateikti rekomendacijas, kuriuos gręžinius remontuoti, gal būt naikinti, o kuriuos galima eksploatuoti ir kokiais režimais juos eksploatuoti.

„Vizija, mūsų kaip specialistų, įvertinti visų gręžinių būklę, o probleminio, šeštojo gręžinio būklę įvertinti pasitelkiant net ir filmavimą. Vėliau pateiksime rekomendacijas, kokių priemonių imtis, į kurią pusę eiti – remontuoti ar likviduoti gręžinį“, - teigia hidrogeologas.  

Jonava nėra vienintelis rajonas Lietuvoje, turintis problemų dėl geriamojo vandens gręžinių. Jų atnaujinimo klausimas aktualus visoje šalyje. Anot specialisto, didžiųjų miestų vandenvietės iš dalies atnaujintos, tačiau to nesijaučia mažesniuose miesteliuose bei kaimiškose teritorijose, nes gręžinio atnaujinimas arba naujo įrengimas yra brangi investicija.

Dėl Jonavos rajono vandens gręžinių būklės išvadas specialistai žada pateikti iki š.m. liepos mėnesio. Gavus rekomendacija UAB „Jonavos vandenys“ galės susiplanuoti, kokių veiksmų dėl gręžinio imtis toliau, o šiuo metu gyventojams tiekiamo geriamo vandens kokybės rodikliai atitinka higienos normas ir yra tinkamas vartoti.

 

Portalo jonavoszinios.lt informaciją skelbti, atgaminti, atkurti, reprodukuoti ar kitaip plagijuoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be raštiško ar žodinio UAB "Jonavos žinios" sutikimo draudžiama. Visos teisės saugomos.

Taip pat skaitykite: