Elektroninė įranga, kosmetika ir žaislai yra vienos populiariausių dovanų Kalėdoms. Ar
susimąstome, kad neretai išpakuotos kalėdinės dovanos taip ir lieka nepanaudotos arba net
patenka į sąvartyną?
Vidutinė šeima Didžiojoje Britanijoje per šias Kalėdas išleis apie 660 svarų sterlingų. Maža to,
duomenys taip pat rodo, kad dešimtmetis britas turi vidutiniškai apie 238 žaislus, tačiau kasdien jų
naudoja tik 12, rašo britų spauda. Tai reiškia, kad milijonai sukauptų paprastų ir elektroninių žaislų
(skaičiuojama, kad žaislų pramonė Britanijoje yra verta beveik 0,5 mlrd. svarų – tiek žaislams
kasmet išleidžia tėvai ir artimieji) yra nenaudojami ir kaupia dulkes palėpėse, o galiausiai dauguma
jų patenka į sąvartynus.
Su dovanų pirkimo bumu susiduria ir kitos šalys. Šiais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaip
prognozuoja pramonės ekspertai, amerikietis šventinėms dovanoms vienam asmeniui išleis
vidutiniškai 920 JAV dolerių (pernai ši suma siekė 885 JAV dolerius), o išlaidos dovanoms viršys 1
trln. dolerių. Manoma, kad per praėjusias Kalėdas Australijos gyventojai išleido 400 mln. dolerių 10
mln. nepageidaujamų dovanų, iš kurių daugelis buvo išmesta ir, tikėtina, irgi pateko į sąvartyną.
Sąvartyne galėjo atsidurti ne tik nereikalingos dovanos, bet ir vienkartiniai plastikai, esantys
dovanų pakuotėse, vyniojamasis popierius ir dekoracijos. Visa tai teršia mus supančią aplinką ir
daro neigiamą poveikį ne tik gamtai, bet ir žmonėms.
„Ekspertai pažymi, kad per pastarąjį dešimtmetį vis daugiau dovanų nuperkama internetu.
Daugelis pirkėjų internetu perka žaislus, elektros ir elektroninę įrangą, juvelyrikos dirbinius. Šiuo
šventiniu laikotarpiu tarp nereikalingų ir ganėtinai dažnai į buitinių atliekų konteinerius išmetamų
daiktų patenka ir elektrinės girliandos bei kitos šventinės dekoracijos“, – sako Elektronikos
gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA)
vadovė Veronika Masalienė.
Nebeveikiančios kalėdinės lemputės, girliandos ir kitos šventinės dekoracijos dažniausiai būna
nepavojingos atliekos, tačiau jų, kaip ir kitų atliekų, negalima šalinti bet kur. Pavyzdžiui,
elektriniuose žaisluose yra įmontuotos baterijos ir akumuliatoriai, kuriuose yra pavojingų
medžiagų, todėl netinkamais jų šalinimas kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Svarbūs ir kiti
aspektai: neperdirbus atliekų ne tik teršiama aplinka, bet ir nesaugomi gamtos ištekliai.
„Lietuvoje turime gerai išvystytą infrastruktūrą elektronikos atliekoms surinkti ir gyventojams
belieka ja tik tinkamai pasinaudoti. Neretai gyventojai nežino, kad nenaudojamą smulkią elektros ir
elektroninę įrangą galima priduoti ja prekiaujančiose didžiausių mažmeninės prekybos tinklų
parduotuvėse. Seną elektroniką taip pat galima priduoti šios įrangos pardavėjų prekybos vietose
bei gamintojų ir importuotojų įrengtose atliekų surinkimo vietose ar nuvežti atliekų tvarkytojams.
Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės irgi priima elektronikos atliekas iš
gyventojų. Baterijos ir akumuliatorius galima mesti į specialias talpas, kurių yra net ir mažame
prekybos centre. Daugiau informacijos, kur ir kaip galima priduoti elektronikos ir kitas atliekas,
galima rasti www.atliekos.lt“, – teigia V. Masalienė.
Pasak atliekų surinkimu ir tvarkymu užsiimančios bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“
vykdančiosios direktorės Kristinos Štelmokaitienės, kai kuri pas atliekų tvarkytojus patekusi
elektronikos įranga, kaip ir elektriniai žaislai, dar yra geros išvaizdos bei kokybės ir po nedidelio
remonto gali toliau tarnauti.
„Žmonės neretai atsikrato naudotais daiktais vien dėl to, kad nori įsigyti naujesnių ir modernesnių.
Su žaislais yra tas pats, nors vaikams pabodę žaislai gali pradžiuginti kitus. Todėl skatinčiau jais
dalintis su kitais, žaislus dovanoti ar parduoti. Jei vis tik elektronikos įranga ir elektroniniai žaislai
tapo nereikalingi, atliekų tvarkytojai šias atliekas tinkamai perdirbs“, – teigia K. Štelmokaitienė.
Pavyzdžiui, perdirbimo metu nuo elektroninių žaislų pirmiausia atskiriamos baterijos ir
akumuliatoriai, po to – plastikas, metalas ir kitos medžiagos, kurios kaip antrinė žaliava yra
panaudojama naujų gaminių gamybai.
