Šios teritorijos – tai ne tik gamtos prieglobstis, bet ir mūsų visų atsakomybė. Nors dažnas gyventojas pravažiuoja ar praeina pro draustinį to nė nepastebėjęs, jų reikšmė gamtos apsaugai yra itin svarbi.

Kulvos geomorfologinis draustinis

Kulvos geomorfologinis draustinis (anksčiau Pabartonių geomorfologinis draustinis) buvo įsteigtas 1992 m.

Draustinis yra 815 ha ploto, įsikūręs gražiame, kultūrintame kraštovaizdyje, kuris aukščiausiai iškilęs virš jūros lygio (117 m, Kulvos ozas). Čia saugomas moreninio gūbrio bei Neries upės erozinio pasienio reljefas.

Paąžuolynės botaninis-zoologinis draustinis

Paažuolynės botaninis – zoologinis draustinis įsteigtas 2011 m., kurio plotas siekia 75,8 ha.  

Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Europos Bendrijos svarbos rūšis: šarvuotąsias skėtes, skiauterėtuosius tritonus, įtrauktus į Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašą.

Lietavos hidrografinis draustinis

Lietavos upelis teka pro Keižonis, Perelozus, Vyšnialaukį ir kitus kaimus. Jo aukštupys  yra kanalizuotas, bet mišku bėgantis upelis vingiuotas, sraunus, šaltiniuotas, o netoli  Gegutės kaimo įteka į Nerį.

Prie Lietavos 1992 m. įsteigtas Lietavos valstybinis hidrografinis draustinis, kurio plotas 143 ha. Draustinis skirtas išsaugoti natūralią upelio (Upninkų miške) dalį ir hidrologinį režimą. Jame gyvena upėtakiai, ūdros, kanadinės audinės, žiemoja vandeniniai strazdai.

Upninkų botaninis draustinis

Upninkų botaninis draustinis įsteigtas 1992 m., kurio plotas 101 ha.  

Draustinio teritorijoje saugomos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų retų augalų rūšių buveinės ir augalų bendrijos.

Šventosios ichtiologinis draustinis

Šventosios valstybinis ichtiologinis draustinis yra Anykščių, Ukmergės, Jonavos  savivaldybių teritorijose. Prasideda nuo Kavarsko (Anykščių r.) ir tęsiasi 67 km iki Neries ir Šventosios santakos (Jonavos r.). Saugomos teritorijos plotas – 1153 ha.

Draustinis įsteigtas 1974 m., siekiant išsaugoti lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietes. Saugomas ir šios teritorijos reljefas.

Širvintos kraštovaizdžio draustinis

Teritorija saugoma Širvintų, Jonavos ir Ukmergės rajonuose.  Bendras saugomos teritorijos plotas apima 1043 ha.

Šiuo draustiniu siekiama apsaugoti Širvintos upės slėnį, jį supantį kraštovaizdį, kurio formavimuisi daug įtakos turėjo erozijos procesai. Saugoma natūrali vingri upės vaga, žiobrių neršimo vietos.  

Teksto autorė Miglė Sadauskaitė