Beveik 2 tūkst. pranešimų iš gyventojų – tiek jų per šiuos metus jau sulaukė bendrovės „Jonavos šilumos tinklai“ priežiūros paslaugų tarnybos (PPT) specialistai. Pranešimų ypač padaugėja prasidėjus šildymo sezonui, netrūksta jų ir viso šildymo sezono metu.  

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ PPT viršininkas Sigitas Baltrušaitis sako, kad jonaviečiai kreipiasi dėl pačių įvairiausių problemų, tačiau rimčiausios iš jų – kai bute įvyksta vandentiekio avarija ir reikia reaguoti nedelsiant.  

Pasak S. Baltrušaičio, būna atvejų, kai problemos sprendimas panašėja į galvosūkį – vien dėl to, kad bute, kuriame trūko vamzdis, niekas negyvena ir esminis iššūkis, kaip š butą patekti.  

Dar viena grupė skambučių – dėl nepakankamo arba perteklinio šildymo. S. Baltrušaitis juokauja, kad daugiabutis kartais primena dūzgiantį bičių avilį. „Pastebėjau, kad name žmonės pasiskirto į dvi grupes – tie, kuriems per šalta ir tiek, kuriems per karšta“, – šypteli PPT viršininkas.  

Sezonas prasidėjo, bet šilumos nėra  

Kasmet, prasidėjus šildymo sezonui, viršutinių aukštų gyventojai privalo nuorinti radiatorius – tik tada šildymas pasiekia butus. Tačiau jei viršutiniame bute niekas negyvena – kyla problemos. 

„Prasidėjus šildymo sezonui labai daug skambučių sulaukiame dėl nenuorintų radiatorių. Taip yra dėl to, kad yra nemažai tuščių butų, o jų šeimininkai, pavyzdžiui, gyvena ir dirba užsienyje. Tuomet bandome orinti iš sandėliukų, tačiau problema, kad ir į juos kartais sudėtinga patekti“, – sako S. Baltrušaitis.  

Būsto šeimininko „Jonavos šilumos tinklų“ specialistams tenka ieškoti pačiais įvairiausiais būdais – klausinėti kaimynų, pažįstamų ar ieškoti socialiniuose tinkluose. Beje, ši problema aktuali ne tik kalbant apie radiatoriaus orinimą, bet ir apie vandentiekio avariją.  

„Yra buvę daug atvejų, kai viename bute trūko vamzdis, o patekti į vidų nėra galimybės. Ką daryti tuomet? Ieškome per feisbuką ir rašome žmonėms, kurių pavardės – tokios, kaip buto šeimininko, klausdami, gal tai jis“, – pasakoja S. Baltrušaitis.  

Dėl vieno gyventojo kenčia kaimynai 

Kol Lietuvoje nebuvo priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, per savo duomenų bazes padėdavo policijos pareigūnai – jei nepavyksta rasti savininko, tuomet kreipiamasi į jo artimuosius, gimines. Tačiau dabar asmens duomenys saugomi itin griežtai.  

Gerai, jei UAB „Jonavos šilumos tinklai“ duomenų bazėse yra nurodyti teisingi savininko kontaktai, bet taip būna ne visada – pasitaiko, kad šeimininkas nėra sudaręs sutarties, neatnaujinti kontaktiniai duomenys.  

„Pamenu, kai viename iš butų trūko vamzdis, vanduo užpylė kitų butų gyventojus. Ieškojome feisbuke ir radome Anglijoje gyvenantį buto šeimininką. Jo brolis gyveno Upninkuose ir turėjo buto raktus“, – kalba PPT vadovas.  

Tačiau didžiausias rūpestis yra tada, kai pats būsto šeimininkas yra užsienyje ir niekam nėra palikęs savo buto raktų. PPT specialistai sako, kad taip elgtis – neatsakinga, mat įvykus nelaimei kenčia kiti daugiabučio gyventojai.  

„Kai įvyksta vandentiekio avarija, daugiabutyje ar jo dalyje – priklausomai nuo situacijos – tenka užsukti šildymą, vandenį. Įsivaizduokite, kad šeimininko, kurio bute įvyko vandentiekio avarija, ieškome dieną ar dvi. Kiti daugiabučio gyventojai piktinasi, ir tai – suprantama. Pasitaiko labai sudėtingų atvejų. Todėl visus, kurie išvyksta gyventi į užsienį, raginame pagalvoti apie tai – palikti buto raktus kaimynams, giminaičiams, taip pat savo kontaktus“,  – sako S. Baltrušaitis. 

Reglamentuoja higienos normos  

Vadovaujantis higienos normomis, bute ar įstaigose (mokyklose, darželiuose, gydymo įstaigose) šilumos tiekėjas privalo užtikrinti nuo 18 iki 22 laipsnių temperatūrą. Vis tik į Jonavos PPT šildymo sezono metu dažnai skambina daugiabučių gyventojai, išsakantys priekaištus dėl per žemos arba dėl per aukštos temperatūros, kartais skundžiasi ir nešylančiais radiatoriais.  

Pasak S. Baltrušaičio, ar temperatūra yra pakankama kartais specialistai gali matyti nuotoliu – tokia galimybė yra kai kuriuose renovuotose namuose.  

„Tačiau vis tik dažnai važiuojame į vietą ir temperatūrą matuojame. Labai retas atvejis, kad ji neatitiktų higienos normų. Manau, kad skundai atsiranda dėl to, jog žmonės tiesiog skirtingai reaguoja į šilumą. Jei vienam šilta, kitam gali būti šalta. Nebus, matyt, taip, kad visi daugiabučio gyventojai dėl šilumos sutars“, – teigė S. Baltrušaitis.  

Skirtinga šiluma butuose būna todėl, kad vienas butas pirmame, kitas – viršutiniame aukšte, taip pat dėl to, kad vienas gyventojas apsišiltino sienas, o kitas – ne. O galbūt ir todėl, kad viename bute yra pastatyta daugiau radiatorių, nei leidžiama. Tačiau tokia, sako specialistai, yra gyvenimo daugiabutyje kasdienybė.  

Skambutis – dėl nedžiūstančių obuolių

S. Baltrušaitis prisimena jį prajuokusį atvejį. Į PPT paskambino moteris ir pasiskundė, kad radiatoriai per mažai šilti, tad nedžiūsta ant jų džiovinimui sudėtos obuolių skiltelės. 

„Bet radiatoriaus paskirtis – ne tokia. Net jei jis vėsus – tai nėra rodiklis. Nebėra taip, kaip tarybiniais laikais, kuomet radiatorius nuolat turėjo būti šiltas.  

Atnaujintuose daugiabučiuose prie radiatorių yra termostatai. Jei temperatūra pakankama – jis kuriam laikui atsijungia, o kai vėsta – įsijungia. Viskas yra automatizuota. Patarčiau gyventojams namuose turėti termometrą ir tada bus aišku, kokia išties yra temperatūra“, – kalbėjo S. Baltrušaitis.  

Pasitaiko situacijų, kada vienas iš gyventojų nori daugiau šilumos: „Žmonės sako, kad jie moka už šildymą, todėl turi teisę prašyti, kad temperatūra bute būtų, tarkime, 23 laipsniai. Tačiau ar tikrai vieno gyventojo noras svarbesnis už visų jo kaimynų?“ 

Kokie radiatoriai geresni? 

PPT specialistai sulaukia jonaviečių klausimų, kokie radiatoriai yra geresni – senieji ketaus ar nauji skardiniai? Pasak S. Baltrušaičio, senieji ketaus radiatoriai išties yra ilgaamžiai ir gali tarnauti 30–40 metų. 

Tačiau aiškiai atsakyti į šį klausimą gana sudėtinga visų pirma dėl pačių skardinių radiatorių kokybės. Šiemet, prasidėjus šildymo sezonui, rūpesčių turėjo vieno Kauno gatvės daugiabučio gyventojai – šešiuose butuose jie, nors ir buvo dar nauji, prakiuro.  

„Tuo tarpu gretimame name, kur irgi panašiu laiku atlikta renovacija ir keisti radiatoriai, nėra jokių problemų. Galima daryti išvadą, kad tai – gamintojų brokas. Dar vienas dalykas – šildymo sistema. Jei ji neatnaujinta, slėgiai name yra didžiuliai, o pasidarius nepriklausomą sistemą – slėgis gerokai mažesnis, tad ir radiatorių tarnavimo laikas automatiškai ilgesnis. 

Be to, skirtingi būna ir patys skardiniai radiatoriai – vienų jų skarda plonesnė, kitų – storesnė“, – sakė S. Baltrušaitis.  

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ informacija 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: