Jau ateinantį sekmadienį – spalio 9 d. – įvyks rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą (išankstinis balsavimas vyks spalio 5-6 d.). Be partijų bei koalicijų, kandidatuojančių daugiamandatėje rinkimų apygardoje, mes, jonaviečiai, turėsime galimybę išsirinkti ir savo kandidatą Seime Jonavos vienmandatėje rinkimų apygardoje.

"Jonavos žinių" skaitytojams - jonaviečio Žilvino Galimovo, Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studento nuomonė: visų kandidatų apžvalga. 

***

Jonavoje kandidatuoja aštuoni partijų ir koalicijų iškelti kandidatai, prieš kelias savaites aktyviai pradėję savo rinkimų kampanijas. Be asmeninės ir partinės kampanijos, rodymosi šventėse, renginiuose, kandidatai dalyvavo ir trejuose debatuose: vienus iš jų kultūros centre organizavo jaunimo iniciatyva „Žinau, ką renku“, bendradarbiaudama kartu su Jonavos rajono savivaldybės moksleivių savivalda, taip pat vyko debatai savivaldybėje, kuriuos organizavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos filialas, o bene iškalbingiausi debatai vyko „Lietuvos ryto“ televizijoje, kuriuos finansuoja Vyriausioji rinkimų komisija.

Pristatome jums visus aštuonis kandidatus, informaciją apie juos ir trumpus pastebėjimus iš debatų. Kviečiame pasiskaityti ir pasirinkti savo kandidatą rinkimuose į Seimą.

Raimonda Baltrukėnė, koalicijos sąraše numeris 47 (Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija, koalicijos sąrašo nr. 14)

Gimusi 1986 m., aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas (tarptautinio verslo ir vadyba ir administravimas, 2008 m.), neteista. Nedirba, nedalyvauja visuomeninėje veikloje. Neturi politinės patirties jokiuose renkamose institucijose. Pernai gauta 1899,64 Eur pajamų, sumokėta 0 Eur mokesčių, privalomas registruoti turtas siekia 50 Eur.

R. Baltrukėnė yra viena silpniausių kandidačių. Sudalyvavusi tik vieneriuose debatuose ji paliko labai prastą įspūdį, neišmanymą užsienio politikoje, valstybės valdyme, nesugebėjo konstruktyviai kalbėti, paaiškinti pagrindinių savo minčių, o atvirkščiai – kaip ir visa Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija, tiesiog populistiškai rėkė apie korupciją, ją paminėdama beveik visuose savo atsakymuose į klausimus, ir tokiu būdu demonstruoja nekompetenciją tuo aspektu, jog apart „korupcija visur“ Raimonda daugiau nieko nesupranta.

Saulius Jakimavičius, partijos sąraše numeris 37 (Darbo partija, partijos sąrašo nr. 8)

Gimęs 1973 m., aukštasis universitetinis išsilavinimas – magistro laipsnis (teisininkas, 1995 m. (aukštesnysis išsilavinimas); teisininkas, 2001 m.; teisė, 2005 m. – bakalauras; teisė, 2007 m. – magistras), neteistas. Kaip pagrindinė darbovietė nurodyta Žemės ūkio ministerija, viceministro pareigos, tačiau ne paslaptis, jog S. Jakimavičius jau prasidėjus rinkiminės kampanijos periodui pakeitė atsistatydinusį V. Gapšį ir dabar yra parlamentaras Seime.

Dvi kadencijas buvo Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, šioje – trečioje kadencijoje – atsistatydino dėl darbo Žemės ūkio ministerijoje. Visuomeninės veiklos nenurodė. Pernai S. Jakimavičius gavo 26 tūkst. 543 Eur pajamų, sumokėjo 3873 Eur mokesčių. Registruotas turtas siekia beveik 109 tūkst. Eur, 10 tūkst. Eur suma įvertinti vertybiniai popieriai, juvelyriniai dirbiniai arba meno kūriniai, dar beveik 32 tūkst. Eur turi piniginėmis lėšomis.

S. Jakimavičius, kaip ir R.Baltrukėnė, buvo tik vieneriuose debatuose. Suprantama, tai gali būti dėl taip susiklosčiusių aplinkybių ir gautos galimybės tapti Seimo nariu jau šiame, kadenciją bebaigiančiame parlamente. Visgi tai nekeičia fakto, kad S. Jakimavičius Jonavoje – nematomas, o ir tuose debatuose, kuriuose jis buvo, ypatingo įspūdžio nepaliko. Maža to, gan atsainiai ir nepasiruošęs į debatus Jonavoje atėjęs Saulius pasirinko ir šmaikščiojo debatų dalyvio statusą, kas šiai dienai nebeleidžia pasakyti, jog jis yra rimtas ir realus kandidatas kovoje dėl mandato Seime.

Labiausiai užkliuvo jo pasisakymai apie nesaugumo jausmą, galimai įžvelgiant visos Darbo partijos populistinį pabėgėlių srauto mažinimo pažadą, bet tuo pačiu įdomūs buvo ir labai ramūs atsakymus ir pasisakymai Rusijos atžvilgiu ir siūlymai išlaikyti gerus santykius.

S. Jakimavičius Jonavoje turi savo rinkėją, tačiau toks nesirodymas rinkiminės kampanijos metu gali būti lemtingas veiksnys, nulemsiantis Darbo partijos kandidato nesėkmę rinkimuose. Žinoma, visuomenėje, kaip ir kasmet, sklinda kalbos apie S. Jakimavičiaus autobusais vežamus rinkėjus, papirkinėjimo atvejus, kiek tai realu ir ar tai gali įvykti ir šiemet bei taip patempiant Saulių rezultatų lentelėje aukščiau, lieka labai atviras klausimas.

Loreta Macionienė, sąraše numeris 58 (partija „Tvarka ir teisingumas“, partijos sąrašo nr. 5)

Gimusi 1967 m., turinti aukštąjį išsilavinimą (kredito inspektorė, 1988 m.; ekonomika, 2011 m., KTU), neteista. Dirba direktore uždarojoje akcinėje bendrovėje „TV7“, visuomeninės veiklos nenurodė, politinės patirties renkamose institucijose neturi.

Pernai gavusi 2745,5 Eur pajamų, L. Macionienė sumokėjo 97 Eur mokesčių, turi 16 tūkst. Eur vertės privalomo registruoti turto ir 79 tūkst. 445 Eur vertybinių popierių, meno kūrinių arba juvelyrinių dirbinių.

Nedalyvavusi debatuose Jonavoje „tvarkietė“ pasirodė „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje ir patyrė didžiulį spaudimą iš debatų vedėjos, nesugebėjo suregzti paprastų teiginių ir apskritai aiškiai, konkrečiai kalbėti. Iš tų debatų susidarė įspūdis, jog Loreta yra kandidatė „iš bėdos“, nes arba niekas daugiau nenorėjo, arba nieko geresnio neturėjo (bet tada tai daug ką pasako apie pačią partiją).

Glaustai kalbant, L. Macionienės šansai surinkti daug balsų yra labai menki, o pergalė tiesiog neįmanoma, ypač kad jos graudus pasirodymas „Lietuvos ryto“ televizijoje apskriejo visą socialinį tinklą „Facebook“ visoje Lietuvoje, o jos, švelniai tariant, nesėkmė jau turi 200 tūkst. peržiūrų. Kitaip tariant, tikriausiai Loreta būtų surinkusi daug daugiau balsų išvis taip niekur ir niekada nepasirodžiusi.

Lorenas Makaravičius, sąraše numeris 18 (politinė partija „Lietuvos sąrašas“, partijos sąrašo nr. 13)

Gimęs 1972 m., turi aukštąjį universitetinį inžinieriaus išsilavinimą (2004 m.), prieš tai buvo įgijęs kelininko specialybę 1991 m. Dirba kelių statybos direktoriumi „Kauno kelių“ bendrovėje, visuomeninė veikla – Jonavos Jono parapijos bažnyčios statybos pastoracinės tarybos narys. Politinės patirties renkamose institucijose neturi. Neteistas, moka tris užsienio kalbas (rusų, vokiečių, anglų).

Per praeitus metus gauta šiek tiek daugiau nei 30 tūkst. Eur pajamų ir sumokėta 4067 Eur mokesčių. Privalomo registruoti turto vertė siekia 106 tūkst. Eur

L. Makaravičius labai dažnai akcentuoja socialines problemas ir jų sprendime mato Lietuvos gerovės kūrimą. Tai tas kandidatas, kuris labiausiai akcentuojasi ne į verslą ir verslo sąlygų kūrimą, o į žmogų ir jo socialinės erdvės gerinimą. Tiesa, debatų metu jį suprasti yra ganėtinai sunku, o kai kurie pasiūlymai skamba labai utopiškai.

Jis yra kone vienintelis, kuris nuolatos kartoja Seimo narių skaičiaus mažinimo klausimą, drąsiai pasisako už Konstitucijos keitimą, tačiau žaisdamas šia populistine kliše tikriausiai nesuvokia, jog mūsų valstybėje parlamentarų skaičius yra optimalus, o jų sumažinimas vestų prie dažnesnių korupcijos ir galimo papirkinėjimo atvejų ir apskritai palengvintų tokius procesus.

Darius Mockus, sąraše numeris 101 (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, partijos sąrašo nr. 2)

Gimęs 1972 m., turi edukologijos magistro laipsnį (pradinis ugdymas, pedagogika, 1994 m.; švietimo vadyba, 2003 m.), neteistas. Šiuo metu dirba direktoriumi Ruklos J. Stanislausko pagrindinėje mokykloje, politinės patirties renkamose institucijose neturi.

Žavi D. Mockaus visuomeninė veikla: Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentas, bendrojo ugdymo tarybos prie Švietimo ir mokslo ministerijos narys, darbo grupių prie Švietimo ir mokslo ministerijos narys, sertifikuotas švietimo konsultantas, Jonavos r. Ruklos merginų futbolo komandos „EOS-Aušra“ steigėjas ir vadovas.

Pernai gavo daugiau nei 18 tūkst. Eur pajamų ir sumokėjo beveik 2,5 tūkst. Eur mokesčių, turi 83,5 tūkst. Eur vertės privalomo registruoti turto.

D. Mockus dalyvavo visuose debatuose, iš kurių matosi progresas. Jeigu pirmuosiuose debatuose konservatorių kandidatas pasirodė tikrai labai prastai, tai „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje Darius pasirodė puikiai ir netgi galima būtų teigti, jog geriausiai iš visų tuomet dalyvavusių kandidatų.

D. Mockus laikosi aiškios ekonominės, vertybinės ir šeimos svarbos linijos, kas taip pat leidžia susidaryti aiškų ir solidų įspūdį apie kandidatą. Tiesa, klausimas, ar jam nepakenks tas, kad jo specializacija gan siaura, o vien tik švietimo klausimais apsiriboti nepavyks. Žinoma, visuomeninė veikla, kaip matome, leidžia sakyti, jog D. Mockus susijęs ir su sportu, ir turi patirties biurokratiniuose ministerijos koridoriuose, tad ir Seime pasimesti neturėtų.

Remigijus Osauskas, sąraše numeris 15 (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, partijos sąrašo nr. 7)

Gimęs 1974 m., turi magistro išsilavinimą, įgytą Vytauto Didžiojo ir Lietuvos teisės universitetuose (katalikų teologija, 1997 m.; švietimo vadyba, 1999 m.; viešasis administravimas, 2002 m.), neteistas.

Buvęs Jonavos raj. savivaldybės vicemeras 2011-2015 m. kadencijos metu, šiuo metu taip pat išrinktas antrajai kadencijai į savivaldybės tarybą, opozicijos lyderis. Taip pat šiuo metu pagrindinė darbovietė įvardinta sava partija – liberalų sąjūdis, – kur R. Osauskas užima regionų koordinatoriaus pareigas. Visuomeninė veikla taip pat plati – kraštiečių klubo „Žeimių ainiai“ steigėjas, Jonavos bitininkų draugijos narys ir Jonavos rajono ūkininkų sąjungos narys.

Pernai gauta kiek daugiau nei 11 tūkst. Eur pajamų, o sumokėta 1603 Eur mokesčių. Privalomo registruoti turto vertė – 40,5 tūkst. Eur.

R. Osauskas, kaip ir prieš tai minėtas D. Mockus, dalyvavo visuose debatuose, nenuvylė ir nenustebino. Šis puikiai jonaviečiams žinomas politinis veikėjas visuose debatuose išlaikė savo poziciją, daugiausiai kalbėjo apie verslo sąlygų gerinimą, investicijų pritraukimą, biurokratinio aparato mažinimą, kitus liberalios ekonomikos aspektus. Tiesa, Remigijus kiek konservatyvesnis žmogaus teisių ir laisvių kontekste, mažiau apie tai kalba ir debatų metu, o į tiesioginį klausimą dėl homoseksualų santuokos pasisakė nepalaikantis tokios galimybės.

Bene didžiausia darbą R. Osauskas atlieka betarpiškai bendraudamas su rinkėjais tiek kaime, tiek šiuo metu jau ir mieste. Tiek solidus pasirodymas debatuose, tiek toks įdirbis į bendravimą su žmonėmis gali būti didžiausi veiksniai, leisiantys pasiekti gerų rezultatų rinkimuose šiam liberalų kandidatui.

Rimantas Sinkevičius, sąraše numeris 27 (Lietuvos socialdemokratų partija, partijos sąrašo nr. 1)

Gimęs 1952 m., 1975 m. įgijo aukštąjį universitetinį neorganinių medžiagų ir trąšų cheminės technologijos inžinieriaus technologo išsilavinimą Kauno politechnikos institute. Neteistas, visuomeninės veiklos neturi (nors pats yra nurodęs, kad jo visuomeninė veikla yra tai, jog jis yra partijos tarybos narys).

Šiuo metu ministro pareigas Susisiekimo ministerijoje užimantis R. Sinkevičius taip pat yra ir Seimo narys, išrinktas Jonavos vienmandatėje apygardoje, ir parlamente jis yra jau trečiąją kadenciją (2000-2004, 2008-2012 ir 2012-2016). 1995-2003 m. socialdemokratų atstovas buvo Jonavos raj. savivaldybės tarybos narys.

Pernai Susisiekimo ministras gavo šiek tiek daugiau nei 41,5 tūkst. Eur pajamų ir sumokėjo 6150 Eur mokesčių, turi turto už 95 tūkst. 250 Eur, 55 tūkst. Eur piniginių lėšų.

Beje, kaip ne pas nieką kitą, užkliuvo R. Sinkevičiaus pomėgiai: verslas (kadangi Seimo narys negali gauti pajamų iš kitų darbo vietų, tai verslas dabar ne darbas, o pomėgis?), ekologija – atliekų tvarkymas, atsinaujinantys energijos šaltiniai, biokuras (kas turėtų būti ne pomėgiai, o gyvenimo būdas, aš manau) ir ūkio infrastruktūra – energetika, ryšiai, logistika (arba aš nesuprantu šito pomėgio, arba nežinau).

Be to, taip pat, kaip ir ne pas nieką kitą, užkliuvo ir pora gramatinių klaidų, kurių šiaip neturėtų būti, nes toje vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje nelabai ir yra ką rašyti apskritai, o į vos ne į pusę klausimų atsakymas būna „ne“.

Visgi vienaip ar kitaip R. Sinkevičius yra aiškus lyderis Jonavoje, nors ramiai ketverius metus dirbusio ministro galimybės be konkurencijos ir gal netgi pirmajame rinkimų ture pradėjo klibėti po „Delfi“ atlikto žurnalistinio tyrimo apie tai „ką veikti, kai turi nedarbingumo pažymėjimą“, kur buvo išanalizuota, ką veikė Rimantas, kol sirgo. Tuo metu jis dalyvavo įvairiuose renginiuose, kurių didžioji dalis vyko Jonavoje. Ministro atstovas spaudai išsakė ir oficialią įvykių poziciją:

http://www.jonavoszinios.lt/turedamas-nedarbingumo-pazymejima-ministras-r-sinkevicius-dalyvavo-renginiuose-jonavoje

Šis įvykis sukėlė didelį nepasitenkinimą, debatuose buvo eskaluojama ir kita Seimo nario darbo tema, kur R. Sinkevičiaus statistika yra prastesnė net už premjero Algirdo Butkevičiaus posėdžių lankomumą, balsavimą juose. Čia jonavietis motyvavo tokius skaičius didelio darbo ir apimties priežastimi, nors premjeras, pripažinkime, tikrai turi kur kas daugiau darbo.

Tiesa, debatuose R. Sinkevičius atrodo solidžiausiai, bet tai nestebina, nes šis kandidatas turi plačiausią patirties ir kompetencijos spektrą, aiškiai suvokia darbo Seime ir ministerijoje užkulisius. Socialdemokratas turėtų palikti gerą įspūdį socialistinių pažiūrų rinkėjui, kurias puikiai atspindi R. Sinkevičius, nors vietomis, kalbant apie verslą ir investicijas, galima jausti liberalios ekonomikos bruožus.

Gintaras Stašionis, sąraše numeris 77 (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, partijos sąrašo nr. 6)

Gimęs 1960 m., turi 1983 m. įgytą aukštąjį universitetinį inžinieriaus-mechaniko išsilavinimą buvusioje žemės ūkio akademijoje – Aleksandro Stulginskio universitete. Kaip ir visi kandidatuojantys Jonavoje, neteistas.

G. Stašionis dirba savo ūkyje, yra kredito unijos „Jonavos žemė“ stebėtojų tarybos pirmininkas, Jonavos rajono ūkininkų sąjungos tarybos narys ir Žeimių miestelio bendruomenės narys. Anketoje nurodė, jog neturi politinės patirties renkamose institucijose, tačiau praeitoje kadencijoje (2011-2015 m.) buvo Jonavos raj. savivaldybės tarybos nariu.

Įdomu tai, kad valstiečių kandidatas yra vienas iš tų laidos „Laikykitės ten su Andriumi Tapinu“ mažai mokesčių sumokėjusių ūkininkų tarpo: G. Stašionis pernai gavo beveik 100 tūkst. Eur pajamų ir sumokėjo viso labo 380 eurų mokesčių. Taip pat ūkininkas turi 308 tūkst. Eur vertės turto, 63 tūkst. 312 Eur grynųjų lėšų ir 4595 eurų vertės vertybinių popierių, meno kūrinių arba juvelyrinių dirbinių.

Panašiai kaip D.Mockus, valstiečių kandidatas paliko labai prastą įspūdį po debatų Jonavoje, tačiau atrodė kur kas geriau „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje. Visgi esminė problema, kuri gali pakišti koją, yra ta, jog G. Stašionį suprasti yra ganėtinai sunku: iš esmės kai kurios jo idėjos yra labai geros ir netgi vertos didelio susidomėjimo, tačiau jam to nepavyksta teisingai perteikti.

Pavyzdžiui, G. Stašionis pasiūlė idėją dėl privalomų abiejų motinystės ir tėvystės atostogų, kurios mažintų vyrų ir moterų atskirtį. Plačiau sakant, tai būtų idėja, jog tiek vyras, tiek moteris pabūtų po metus laiko atostogose arba pusmetį vienas, metus kitas ir likusį pusmetį užbaigia pirmasis. Tačiau nesupratusiems idėjos tai galėjo atrodyti kaip naivus pasvaičiojimas, kas pasirodė ir debatų vedėjai Daivai Žeimytei, kuri pradėjo juoktis ir sarkastiškai toliau kažko bandė klausti G.Stašionio.

Žilvinas Galimovas,

Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas