Jonavos kapinių priežiūros vadybininkė Gražina Stalioraitienė atskleidė, kad neprižiūrimos kapavietės Jonavos Šmatų kapinėse netrukus gali būti perleistos naujiems savininkams. Prie apleistų kapų atsiradusios informacinės lentelės – tai pirmasis žingsnis, siekiant atkurti tvarką kapinėse ir suteikti galimybę atsirasti naujoms palaidojimo vietoms.

Pirmasis žingsnis – lentelės ant apleistų kapų

„Tų neprižiūrimų kapaviečių mes turime labai nemažai“, – sako G. Stalioraitienė. Bendru sprendimu su seniūnija buvo nutarta įkalti specialias lenteles ant neprižiūrimų kapaviečių. Šios lentelės, įkaltos dar pavasarį, bus paliktos metams. Jei per šį laikotarpį neatsiras artimųjų, pasiruošusių prižiūrėti kapavietę, bus imamasi tolesnių veiksmų.

„Jeigu jis nesusitvarkys per metus, tada visos šios vietos, jos yra suregistruotos, kurios neprižiūrimos, jos bus paskelbtos internete ir vėl metus laiko lauksime, galbūt vėl atsilieps kažkas. Jeigu dar ir per tą laiką neatsilieps, tai tada po truputį, kadangi čia visos lentelės įkaltos, kur praėjo 25 metai ir jau galima laidoti kitą žmogų, jos bus atiduodamos kažkam, kas norės senuose kapinėse pasilaidoti“, – aiškina vadybininkė.

Pavasarį įkalta net 170 tokių lentelių, o G. Stalioraitienė teigia, kad apleistų kapaviečių, vertų tokios pat žymos, yra dar apie šimtas. Didžiausias dėmesys skiriamas toms kapavietėms, kurios neturi paminklų, yra visiškai apžėlusios ir nebeturi jokių žymių, leidžiančių nustatyti, kas jose palaidotas.

Problemų kelia ir seni, ir nauji kapai

Nors naujosiose kapinėse tvarka griežtesnė (kapavietės registruojamos kompiuteriu, joms priskiriami kvartalai), senosiose Šmatų kapinėse vis dar pasitaiko problemų.

„Anksčiau turbūt registravo, kas netingėjo, į tą knygą. Nes ten taip surašyta, kad negalėtum atgaminti net pavardės“, – pasakoja G. Stalioraitienė.

Ji prisimena atvejį, kai atėjo moteris, ieškanti giminės kapo.

„Šeši kapai apleisti ir buvo viena moters kapavietė, ji kreipėsi, kad ten jos vienas kapas. Bet nežinia, kuris. Mes net nežinom, nes anksčiau nebuvo kvartalų, nebuvo nieko. Ir senose knygose parašyta: „sena kapavietė prie medžių“. O medžiai visi po kažkiek tai metų buvo iškirsti“, – sako G. Stalioraitienė. Tokiais atvejais padeda tik turimos nuotraukos.

Nepaklusnūs lankytojai – šiukšlės ir pavogtas inventorius

Be apleistų kapaviečių problemos, kapinių vadybininkė susiduria ir su kitais iššūkiais. Vienas didžiausių – šiukšlinimas. Žmonės į kapines atveža ne tik buitines, bet ir statybines atliekas iš namų, o kartais ir ardomų automobilių dalis. Nors kapinėse yra šiukšlių konteineriai, dažnai pilami atliekos ir į miškelius, ir į tam neskirtas vietas.

Problema lieka ir kapinėse esantis viešas inventorius: laistytuvai, kastuvėliai, grėbliukai. „Laistytuvų tai ne... bet kastuvėliai po vasaros, sakykime, kad nelieka nei vieno“, – atvirauja G. Stalioraitienė. Nors ant įrankių yra užrašas „Kapinės“, tai neatgraso kai kurių lankytojų juos pasisavinti.

Ar vagystės – mitas?

Nors gyventojai kartais skundžiasi, kad nuo kapų dingsta žvakės ar gėlės, vadybininkė į tai žiūri skeptiškai.

„Aš manau, kad nelabai. Todėl, kad, pavyzdžiui, tikrai šiais metais buvo labai dideli vėjai. Ir jie, kai padeda puokštę negyvų gėlių, nepritvirtina jos, tai tos puokštės laksto po visas kapines“, – sako ji.

Anot G. Stalioraitienės, kartais varnos sugeba išnešioti smulkius daiktus ar žvakutes. Tačiau didesnių vagysčių ar kapų apgadinimų per aštuonerius darbo metus buvo vos keli atvejai, ir tie greičiausiai dėl netyčinio užvažiavimo.

Apibendrinant, kapinių priežiūros vadybininkė ragina gyventojus būti atsakingesniais, prižiūrėti savo artimųjų kapus, laikytis švaros ir tvarkos. Jonavos kapinės, palyginti su kitomis, yra tvarkingos, tačiau dar yra daug vietos tobulėjimui.