Artėjant naujiems mokslo metams švietimo bendruomenės, savivaldybių atstovai susirinko į priešrugsėjinę konferenciją aptarti švietimo būklės ir šių mokslo metų  prioritetų: emocinio saugumo, aprūpinimo mokymo priemonėmis, egzaminų sistemos sustygavimo.

„Prieš naujus mokslo metus švietimo bendruomenės įprato laukti žinių apie naujoves, reformas, pokyčius. Tačiau kartu mokytojai, mokiniai ir tėvai nuo jų yra pavargę. Keliu tikslą pabaigti sutvarkyti anksčiau atliktų reformų pasekmes“, - sakė laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas einanti Raminta Popovienė.

Kaip pabrėžė ministrė, ypatingas dėmesys bus kreipiamas į emocinį saugumą. Prieš naujus mokslo metus mokyklos gaus specialistų parengtas rekomendacijas klasių vadovams apie klasės vadovo vaidmenį kuriant saugią, palaikančią klasės aplinką, ypač tai, ką reikėtų aptarti pirmųjų pamokų metu: klasės taisyklės, susitarimai, klasės mikroklimato kūrimas, patyčių prevencija. Taip pat planuojama rugsėjį pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą su Sveikatos apsaugos ministerija dėl emocinės gerovės stiprinimo mokyklose.

Nuo rugsėjo didėja atlyginimai

Nuo rugsėjo 1 d. pedagogų pareiginės algos koeficientai didinami 8 proc. Nuo rugsėjo 1 d. darbo užmokestis dėstytojams, mokslo darbuotojams bei neakademiniams darbuotojams vidutiniškai didės taip pat 8 proc. 

Atsižvelgiant į tai, kad ir naujais mokslo metais dar bus išleisti ne visi nauji vadovėliai ar kita metodinė medžiaga, ne visos mokyklos vienodai apsirūpinusios, iki 2027 metų rugpjūčio pabaigos pratęstas ir papildomas apmokėjimas mokytojams, dirbantiems pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Padidintas pareiginės algos koeficientas už veiklos sudėtingumą arba apmokėjimas už ilgesnį laiką rengtis pamokoms buvo skiriamas nuo 2024 metų rugsėjo ir ši nuostata turėjo nustoti galiojusi nuo šių metų rugsėjo. Pareiginės algos padidėjimas dėl veiklos sudėtingumo vidutiniškai sudaro 5,9 proc.  

Nuo rugsėjo 1 d. daugiau lėšų bus skiriama pradiniam ugdymui. Pradinio ugdymo mokytojo pareigybei teks mažiau kontaktinių valandų (dabar finansavimas skaičiuojamas laikant, kad vienai pareigybei tenka 799 val., o nuo kitų mokslo metų teks 756 val.). Šiam įsipareigojimui nuo 2025 m. rugsėjo skiriama daugiau nei 14 mln. Eur. Bendras etato valandų skaičius dėl to nesikeis – mažėjant kontaktinių valandų, daugės nekontaktinių.

Naujiems vadovėliams įsigyti papildomai skiriama 10 milijonų

2025 m. vadovėliams įsigyti skirta 25 mln. Eur iš valstybės biudžeto. Papildomai šiemet bus skiriama dar 10 mln. Eur, kad mokyklos galėtų nusipirkti daugiau reikiamų vadovėlių. Už šias papildomas lėšas vadovėlius mokyklos galės pirkti visus ateinančius mokslo metus.

 2023 ir 2024 metais leidyklos išleido 130 vadovėlių, parengtų pagal atnaujintas bendrąsias programas. Šiemet leidyklos išleido 34 planuotus vadovėlius, o iki šių metų pabaigos pasirodys dar 9 vadovėliai, 2026 metais – 19 vadovėlių.

Mokslo metų pradžioje, iki spalio, mokyklas pasieks daugiau kaip 16 tūkst. nešiojamų kompiuterių. Juos mokykloms nupirko ir perduos Nacionalinė švietimo agentūra.  

Peržiūrima valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba

Ministrė Raminta Popovienė pristatė pačius svarbiausius ministerijos planuojamus darbus šiais mokslo metais.

Viena iš aktualiausių temų – valstybiniai brandos egzaminai. Ekspertų grupė rudenį atliks detalią egzaminų užduočių bei vertinimo analizę siekiant išsiaiškinti, kodėl abiturientams kilo sunkumų atliekant vienas ar kitas užduotis. Pagal tai bus parengtos rekomendacijos, kaip gerinti mokinių pasirengimą egzaminams.Suplanuotas egzaminų užduočių bazės kūrimas keleriems metams į priekį, kad užduotys iš anksto būtų patvirtintos, būtų išvengta klaidų ar neaiškumų jose. Nacionalinė švietimo agentūra jau pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl valstybinių brandos egzaminų užduočių bazės kūrimo su užsienio partneriais.

„Kaip jau ne kartą minėjome, pasitelkę švietimo ekspertų grupes peržiūrėsime bendrąsias ugdymo programas ir pagal galimybes atliksime tam tikras korekcijas: ištaisysime netikslumus, galbūt susiaurinsime kai kurias temas, nesugriaunant bendros programų struktūros, kad nereikėtų keisti ką tik parengtų vadovėlių. Nacionalinė švietimo agentūra jau sudarė ugdymo programų peržiūrėjimo darbo grupę, kuri laukia dalyko mokytojų asociacijų pasiūlymų dėl programų korekcijų“, - sakė ministrė.

Rugsėjį ministerija pateiks svarstymams siūlymą dėl valstybinių brandos egzaminų išlaikymo ribos peržiūrėjimo, nes šių metų realūs mokinių rezultatai parodė, kad teoriškai sumodeliuota ir nustatyta 35 taškų egzamino išlaikymo riba yra per aukšta. 

Parengtas siūlymas, kaip spręsti egzaminų organizavimo klausimą mokinių atostogų metu

Kaip pabrėžė ministrė, jau pradėta spręsti įtemptų birželių mokyklose problema: ateinantys mokslo metai 5–10 klasių mokiniams baigsis savaite anksčiau.

Taip pat ministerija parengė siūlymą, kaip spręsti egzaminų organizavimo klausimą mokinių atostogų metu. Siūloma, kad 1-10 klasių mokiniams pavasario atostogos būtų iki Velykų ir per šias dienas III ir IV gimnazijos klasių mokiniai galėtų laikyti suplanuotas lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbų kalbėjimo dalis. III-IV gimnazijos klasių mokiniai atostogautų po Velykų ir jiems būtų užtikrinama galimybė kokybiškai pailsėti.  

Kartu su bendruomene bus sprendžiama dėl matematikos egzamino

„Šiais mokslo metais sutarsime dėl švietimo bendruomenei itin jautraus klausimo – matematikos brandos egzamino privalomumo. Pabrėžiu, kad vienasmenių ir neišdiskutuotų sprendimų dėl matematikos egzamino priimti tikrai nesiruošiu. Kol pasiekti sutarimai galės būti įgyvendinti praktiškai, pasiūlysime, kad 2026 metais mokiniai, kurie neišlaikys matematikos egzamino, galėtų jį dar kartą perlaikyti pakartotinėje sesijoje“, - sakė ministrė.

 Iki šiol perlaikyti mokiniai galėjo tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, nes jis yra vienintelis privalomas egzaminas mokyklos baigimui.  

Taip pat ateinančių metų tikslas – sklandi mokinių registracija į egzaminus. Bus sudarytos sąlygos patiems III - IV gimnazijos klasių mokiniams pasitikrinti, į kokius egzaminus ir kurioje sesijoje juos užregistravo mokykla. 

Šiemet išsaugotos miestelių gimnazijos

Ministrė R. Popovienė pristatė jau anksčiau per šią kadenciją atliktų darbų ir sprendimų rezultatus.

„Jau galime pasidžiaugti padarytų sprendimų rezultatais: išsaugotomis miestelių gimnazijomis, gausėjančiu būriu vaikų, pasirenkančių popamokinės veiklos užsiėmimus“, -sakė ministrė.

• Vyriausybė šiais metais sudarė sąlygas išlaikyti nedideles gimnazijas miesteliuose - formuoti III ir IV gimnazijos klases, jeigu jose mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių ir savivaldybė prisideda skirdama 50 proc. mokymo lėšų. Šiuo sprendimu išsaugota 48 klasės 42-ose miestelių gimnazijose.
• Vienas iš pirmųjų darbų šiais metais, sausio mėn., – 25 proc., nuo 20 mln. iki 25 mln. eurų, padidintos lėšos vaikų neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui.Tai atvėrė daugiau galimybių vaikams lankyti mėgstamas veiklas po pamokų. Jau kovo mėnesį, palyginti su metais anksčiau, į būrelius papildomai įsitraukė 12 tūkstančių mokinių (iš viso – 121 tūkst.)

• Po intensyvių vizitų po Lietuvos regionus ir bendrų švietimo bendruomenės ir darbdavių diskusijų, buvo priimti sprendimai dėl reikalingų investicijų į profesinio mokymo įstaigas, kad jos galėtų sparčiau prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos ir geriau atlieptų vietos darbo rinkos poreikius.Šių metų rudenį daugumą profesinio mokymo įstaigų pasieks 38 milijonai eurų investicijų į mokymo įrangos modernizavimą.  
• Ypatingas dėmesys vaikų fizinei sveikatai. Pirmą kartą valstybės biudžeto lėšomis pradedama finansuoti nacionalinė vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programa. Tai nauja programa, kuria siekiama didinti vaikų fizinį aktyvumą ir suteikti daugiau žinių su jais dirbantiems specialistams. Programai per 4 metus numatoma skirti daugiau nei 3 milijonus eurų. Veiklas numatoma pradėti jau rudenį. 

Taip pat Švietimo ministerija šiemet savivaldybėms skyrė per 3 mln. eurų ikimokyklinio amžiaus vaikų, augančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, ugdymui ir maitinimui švietimo įstaigose, vežiojimui į jas.

Savivaldybėms skirta ir daugiau negu 800  tūkst. eurų mokykliniams autobusams pirkti. Numatyta, kad mokyklinius autobusus savivaldybės įsigis iki šių metų pabaigos.   

ŠMSM kartu su SAM parengė mokinių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose rekomendacijas. Pagal jas naujais mokslo metais švietimo įstaigos pasitvirtins įrenginių naudojimo tvarkas. Ministerija rengia ir rudenį pateiks svarstyti Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, kuris įstatymiškai įpareigotų visas bendrojo ugdymo mokyklas šias tvarkas pasitvirtinti.

KTU inžinerijos licėjaus nuotr.