Valstybinė mokesčių inspekcija siūlo įpareigoti stacionariose vietose individualiai dirbančius žmones naudoti kasos aparatus. Nauja prievolė galėtų būti taikoma grožio specialistams, automobilių meistrams, statybininkams, mokymų organizatoriams, konsultantams ir kitiems paslaugas patalpose teikiantiems žmonėms. Apie galimą dabar taikomų išimčių naikinimą VMI informavo Seimo Biudžeto ir finansų komitetą.
Kovoti su šešėline ekonomika būtina. Sąžiningai mokesčius mokantis žmogus neturi savo darbu ir sumokėtais mokesčiais išlaikyti tų, kurie pajamas slepia.
Tačiau kova su šešėliu negali būti grindžiama principu: kadangi dalis žmonių galbūt elgiasi nesąžiningai, naują prievolę nustatysime visiems.
VMI pateikti duomenys iš tiesų kelia klausimų. 2024 metais pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą dirbo apie 364 tūkst. žmonių, o kasos aparatus naudojo beveik 9 tūkst. – maždaug 2,5 procento. VMI vertinimu, iki 70 procentų individualios veiklos vietų galėjo būti laikomos stacionariomis.
Grožio paslaugų sektoriuje deklaruotos vidutinės pajamos po atskaitymų siekė apie 788 eurus per mėnesį, statybų ir remonto sektoriuje – apie 499 eurus, automobilių remonto srityje – apie 374 eurus. VMI mano, kad tokie skaičiai gali rodyti nedeklaruojamas pajamas.
Šie duomenys turi būti vertinami rimtai. Tačiau jie savaime dar neįrodo, kad kiekvienas kirpėjas, masažuotojas, korepetitorius, treneris ar smulkus meistras slepia pajamas.
Individualiai dirbantis žmogus dažniausiai pats ieško klientų, nuomojasi darbo vietą, perka priemones, tvarko apskaitą ir prisiima veiklos riziką. Jis neturi garantuotų pajamų, apmokamų atostogų, o susirgęs dažnai laikinai netenka ir uždarbio.
Todėl kiekviena nauja prievolė turi būti pagrįsta ne bendru įtarimu, bet skaičiavimais.
Kasos aparatas taip pat nėra stebuklinga priemonė. Jis užfiksuoja tik tą atsiskaitymą, kuris į aparatą įvedamas. Žmogus, nusprendęs neapskaityti grynaisiais gautų pinigų, gali neišduoti čekio ir turėdamas kasos aparatą.
Vadinasi, kartu reikalinga rizika pagrįsta kontrolė, duomenų analizė ir tiksliniai patikrinimai.
Prieš priimant sprendimą VMI ir Finansų ministerija turėtų atsakyti į kelis esminius klausimus.
Kiek žmonių naujoji prievolė paliestų? Kiek jiems kainuotų įranga, programinė įranga ir jos aptarnavimas? Kiek papildomų pajamų valstybės biudžetas tikisi surinkti? Kaip pasikeistų paslaugų kainos? Ar dėl papildomos naštos dalis žmonių nepasitrauktų iš legalios veiklos?
Žmonėms, kurie visas pajamas gauna bankiniais pavedimais ar kitais atsekamais elektroniniais būdais, papildomas kasos aparatas neturėtų būti privalomas. Pinigų judėjimas tokiais atvejais ir taip yra matomas.
Turėtų būti nustatyta ir protinga pajamų arba veiklos apimties riba. Negalima vienodai vertinti žmogaus, turinčio kelis klientus per savaitę, ir didelę apyvartą pasiekusio paslaugų teikėjo.
Jeigu valstybė vis dėlto nustatytų naują prievolę, ji turėtų pasiūlyti nemokamą arba minimaliai kainuojantį skaitmeninį sprendimą. VMI i.EKA sistema leidžia naudoti ne tik tradicinius kasos aparatus, bet ir kasos programėles išmaniuosiuose įrenginiuose bei tam pritaikytus mokėjimo terminalus.
Tačiau net ir skaitmeninė priemonė negali būti įvedama neįvertinus poveikio ir neišklausius pačių individualiai dirbančių žmonių.
Mano pozicija aiški: skaidrumas – taip, pajamų slėpimas – ne. Tačiau sąžiningai dirbantis žmogus neturi būti baudžiamas už kito žmogaus nesąžiningumą.
Valstybė turi būti reikli tiems, kurie slepia pajamas, ir teisinga tiems, kurie savo darbu susikuria darbo vietą, išlaiko šeimą ir moka mokesčius.
Kova su šešėliu neturi prasidėti nuo lengviausiai pasiekiamo žmogaus. Ji turi prasidėti nuo tikslių duomenų, proporcingų sprendimų ir tikros, o ne deklaratyvios kontrolės.
LRS ( Audrius Radvilavičius) inf.
