„Klaida pati savaime nėra problema – svarbu, ką su ja darome. Viena yra suklysti ir iš to nepasimokyti, visai kas kita – suklysti, grįžti prie tos situacijos, išsiaiškinti, kodėl taip nutiko ir ko iš to galima išmokti. Mokykloje siekiame kurti tokią atmosferą, kurioje vaikas galėtų pasakyti „nežinau“ ir nebijotų, kad iš jo bus pasijuokta. Lygiai taip pat svarbu elgtis ir namuose: vaikui gavus prastesnį pažymį, pirmiausia ne barti, o paklausti, kodėl taip nutiko ir kuo galime padėti“, – teigia VDU licėjaus SOKRATUS vadovė Vitalija Latožaitė.

Net 28 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems besimokant mokykloje klysti nebuvo galima. Maždaug kas septintas respondentas nurodė, kad už klaidas būdavo baudžiamas. Dar 14 proc. teigė, kad nors klaidos nebuvo toleruojamos, už jas nebuvo baudžiama.

Tuo metu 49 proc. gyventojų savo mokyklinę patirtį vertina kitaip – jie jautė, kad klysti buvo galima. 34 proc. respondentų teigė, kad galėjo klysti ir už tai nebuvo baudžiami, o 15 proc. nurodė, kad nors klysti buvo galima, už klaidas vis tiek būdavo baudžiama. Dar 23 proc. apklaustųjų savo patirties neprisiminė arba negalėjo atsakyti.

„Mes visi klystame visą laiką – tai normalus gyvenimo ir mokymosi procesas. Klausimas ne tas, ar vaikas suklys, o kaip suaugusieji į tą klaidą reaguos. Labai svarbu atskirti bausmę nuo pasekmės ir vertinti kontekstą – ar klaida padaryta tyčia, ar netyčia. Mokykloje klaidos yra neišvengiamos, tačiau turėtume kritikuoti ne patį vaiką, o kalbėti apie konkretų jo poelgį ar padarytą klaidą. Vaiko menkinimas gali sugniuždyti jo savivertę ir norą bandyti“, – sako psichoterapeutas Dainius Jakučionis.

Savo vaikams suteiktų daugiau erdvės klysti

Tyrimas rodo, kad šiandien gyventojų požiūris į vaikų klaidas yra gerokai palankesnis. Paklausti, ar augindami mokyklinio amžiaus vaiką leistų jam daryti klaidas, 71 proc. respondentų nurodė, kad leistų tai daryti arba toleruotų klaidas bent iš dalies.

Pusė (50 proc.) apklaustųjų teigia, kad vaikui leidžia arba leistų klysti, nes iš klaidų galima pasimokyti. Dar 21 proc. klaidas toleruotų, tačiau labai ribotai. Tuo tarpu 11 proc. gyventojų vaikui klysti neleistų: 9 proc. teigia, kad už klaidas nebaustų, o 2 proc. už klaidą taikytų tam tikrą bausmę. taikytų tam tikrą bausmę. Dar 18 proc. šiuo klausimu neturėjo aiškios nuomonės. Tyrimas taip pat parodė, kad moterys dažniau nei vyrai nurodo leidžiančios ar leisiančios vaikui klysti, nes iš klaidų galima pasimokyti.

„Klaida yra metodas mokytis, tačiau vien leisti suklysti neužtenka – po klaidos turi iš karto sekti grįžtamasis ryšys: ką padarei ne taip, kaip reikėjo pasielgti ir kaip gali pasitaisyti. Jeigu norime, kad vaikas gerai išlaikytų brandos egzaminą, jis turi būti įpratęs pakeliui suklysti, pasitaisyti, išmokti ir tą žinojimą panaudoti ateityje. Tokia pati logika turėtų galioti ne tik mokyklose, bet ir visoje švietimo sistemoje“, – teigia „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas ir „Omnisend“ vadovas Rytis Laurinavičius.

Šie skaičiai atskleidžia pasikeitusį visuomenės santykį su klaidomis: nemaža dalis šiandienos suaugusiųjų patys augo aplinkoje, kurioje klaidos nebuvo priimamos, tačiau savo vaikams yra linkę suteikti daugiau erdvės bandyti, suklysti ir iš klaidų mokytis.

Jauniausi baudimą už klaidas prisimena rečiausiai

Tyrimo duomenys atskleidžia ir skirtumus tarp amžiaus grupių. Rečiausiai baudimą už klaidas mokykloje prisimena jauniausi, 18–25 metų, gyventojai – tokią patirtį iš jų nurodė 24 proc. Tarp 26–35 metų respondentų už klaidas bausti buvo 29 proc., tarp 36–45 metų – 26 proc. Tuo metu vyresnėse amžiaus grupėse ši dalis viršija 30 proc.: baudimą už klaidas prisimena 31 proc. 46–55 metų ir tiek pat 56 metų bei vyresnių gyventojų.

Ryškėja ir kitas kartų skirtumas – jauniausi gyventojai ne tik rečiausiai prisimena patys buvę baudžiami, bet ir dažniausiai pasisako už galimybę vaikams mokytis iš klaidų. Net 58 proc. 18–25 metų respondentų teigia, kad savo mokyklinio amžiaus vaikui leistų klysti, nes iš klaidų galima pasimokyti. Tarp 26–35 metų gyventojų taip mano 48 proc., 36–45 metų – 50 proc., 46–55 metų – 56 proc., o tarp 56 metų ir vyresnių – 45 proc.

Įdomu ir tai, kad 18–25 metų respondentų grupėje nė vienas apklaustasis nenurodė, kad neleistų vaikui klysti ir už klaidą jį baustų. Vis dėlto ir kitose amžiaus grupėse taip manančių gyventojų dalis nedidelė.

Skirtumų matyti ir vertinant respondentų dabartinę gyvenamąją vietą. Daugiausia žmonių, nurodžiusių, kad mokykloje buvo baudžiami už klaidas, yra tarp šiuo metu Vilniuje gyvenančių respondentų – tokią patirtį nurodė 35 proc. K Kaimo vietovėse gyvenančių apklaustųjų grupėje tokią patirtį nurodė 33 proc. Tuo metu kituose didžiuosiuose miestuose bei kituose miestuose ir rajonų centruose už klaidas bausti buvo maždaug po 24 proc. respondentų.

Pagal išsilavinimą skirtumai mažesni. Kad mokykloje buvo baudžiami už klaidas, nurodė apie 30 proc. aukštąjį ar nebaigtą aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų ir apie 29 proc. aukštesnįjį, vidurinį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą turinčių gyventojų.

Visuomenė pritaria, kad klaidos mokykloje taptų mokymosi dalimi

Gyventojų buvo klausiama ir plačiau – kiek jie pritaria teiginiui, kad šiais laikais mokytojai turėtų leisti vaikams daryti klaidas ir iš jų mokytis. Dešimties balų skalėje pritarimo vidurkis siekė 7,45 balo. Moterys šiam teiginiui pritarė labiau nei vyrai.

Aukščiausią – 10 balų – įvertinimą pasirinko 21 proc. respondentų, 9 balus skyrė 14 proc., o 8 balus – 23 proc. Taigi 58 proc. apklaustųjų savo pritarimą įvertino 8–10 balų. Tuo metu visiškai šiai minčiai nepritarė vos 2 proc. gyventojų.

„Bandymų ir klaidų kelias yra fundamentalus tobulėjimo ir mokymosi procesas. Jeigu visuomenėje ar klasėje už klaidas kritikuojame ir baudžiame, sukuriame pačias nepalankiausias sąlygas tobulėjimui. Mokymasis iš esmės yra bandymas daryti tai, ko dar nemoki. Jeigu darai tik tai, ką jau moki, netobulėji. O kai bandai tai, ko nemoki, natūralu, kad kažkas nepavyks – tai tiesiog tobulėjimo kelio dalis“, – teigia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius Modestas Gelbūda.

Tyrimo rezultatai rodo, kad visuomenėje klaida vis dažniau suvokiama kaip natūrali mokymosi proceso dalis. Nors daugiau nei kas ketvirtas suaugęs Lietuvos gyventojas prisimena mokyklą, kurioje jautė, kad klysti negalima, šiandien dauguma savo vaikams suteiktų daugiau laisvės bandyti, suklysti ir mokytis iš nesėkmių.

Šalies gyventojų tyrimas apie požiūrį į vaikų klaidas atliktas 2026 m. liepos 18–28 dienomis. Apklausti 1017 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų visoje Lietuvoje. Tyrimas atliktas kombinuotu CATI ir CAWI metodais, taikant kvotinę atranką.