Miškai, pievos, pasėliai, ežerai ar net miestų parkai kasdien kuria vertę, kurios dažnai nepastebime. Ekosistemos ne tik aprūpina maistu ar mediena, bet ir valo orą, reguliuoja klimatą, mažina karščio bangų poveikį miestuose, kaupia anglį bei pritraukia turistus.

Pirmą kartą Lietuvoje atliktas išsamus ekosisteminių paslaugų vertinimas parodė, kad gamta yra ne tik aplinkos, bet ir ekonomikos bei visuomenės gerovės pagrindas. Tyrimą atliko Valstybės duomenų agentūra, rengdamasi naujiems Europos Sąjungos reikalavimams, pagal kuriuos nuo 2026 m. valstybės narės turės rengti ekosistemų sąskaitas.

Miškai – didžiausi sąjungininkai švelninant klimato kaitą

Vienas svarbiausių tyrimo rezultatų atskleidė milžinišką Lietuvos ekosistemų vaidmenį reguliuojant klimatą.

Vertinimas parodė, kad 2021 m. Lietuvos ekosistemos sekvestravo daugiau kaip 1,7 mln. tonų anglies, o sukauptos organinės anglies atsargos siekė beveik 681 mln. tonų. Didžiausią indėlis – miškų. Jie sukaupė daugiau kaip 396 mln. tonų anglies ir sugėrė didžiąją dalį atmosferos anglies.

Tyrimas taip pat parodė, kad anglies kaupimas vyksta ne tik miškuose. Reikšmingas anglies atsargas sukaupia pasėliai, pievos ir kitos sausumos ekosistemos. Tai reiškia, kad žemės naudojimo sprendimai tiesiogiai susiję su klimato kaitos švelninimu.

Valstybės duomenų agentūros ekspertų vertinimu, būtent tokie duomenys leidžia geriau suprasti, kokią vertę kuria gamtinis kapitalas ir kaip jis prisideda prie šalies klimato politikos tikslų.

Gamta kasdien dirba žmonių labui

Ekosisteminės paslaugos apima visą gamtos teikiamą naudą žmonėms ir ekonomikai.

Tyrimas parodė, kad Lietuvos ekosistemos:

- užtikrino daugiau kaip 12,5 mln. tonų žemės ūkio produkcijos;
- sudarė sąlygas apdulkinti daugiau kaip 293 tūkst. tonų nuo apdulkintojų priklausomų augalų;
- sukūrė daugiau kaip 17 mln. kubinių metrų medienos prieaugį III ir IV grupių miškuose;
- iš atmosferos pašalino apie 31 tūkst. tonų smulkiųjų kietųjų dalelių (PM2.5) ir apie 59 tūkst. tonų PM10 teršalų.

Taigi gamta ne tik aprūpina ištekliais, bet ir nuolat teikia naudą, kuri tiesiogiai veikia žmonių sveikatą, ekonominę veiklą bei gyvenimo kokybę.

Miestų žaluma mažina karštį

Tyrimas atskleidė, kad svarbias ekosistemines paslaugas teikia ir urbanizuotos teritorijos.

Vertinant vietinio klimato reguliavimą šešiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje – nustatyta, kad miestų želdiniai ir miškai karštomis dienomis padeda mažinti temperatūrą. Didžiausią vėsinimo efektą suteikia miestų miškai, parkai ir žaliosios erdvės.

Dažnėjant karščio bangoms, tokie duomenys tampa vis svarbesni planuojant miestų plėtrą ir viešąsias erdves.

Gamtinės teritorijos svarbios turizmui

Ekosisteminių paslaugų vertinimas parodė, kad gamta yra ir svarbus ekonominis išteklius turizmo sektoriui.

2021 m. daugiau kaip 5,5 mln. turistų nakvynių buvo susijusios su lankymusi gamtinėse teritorijose. Didžiausi turistų srautai fiksuoti miškų ekosistemose, tačiau išskirtinę reikšmę turi ir Lietuvos pajūris, kurį traukos centru paverčia paplūdimiai, kopos bei Baltijos jūros pakrantė.

Papildoma analizė parodė, kad Klaipėdos regione net 77 proc. turistų nakvynių gali būti siejamos būtent su pajūrio ekosistemomis.

Kodėl šie duomenys svarbūs?

Iki šiol dauguma ekonominių rodiklių buvo skirti žmogaus sukurtai produkcijai ar vartojimui matuoti, tačiau gamtos kuriamos vertės jie neatspindėjo.

Naujasis Europos Sąjungos ekosistemų sąskaitų modulis siekia pakeisti šį požiūrį. Valstybės turės sistemingai vertinti ekosistemų būklę, aprėptį ir jų teikiamas paslaugas. Tai leis geriau suprasti, kaip gamtinis kapitalas prisideda prie ekonomikos, visuomenės gerovės ir klimato tikslų įgyvendinimo.

Tyrimo rezultatai rodo, kad gamtos išsaugojimas nėra vien aplinkosaugos klausimas. Tai investicija į švaresnį orą, stabilesnį klimatą, gyventojų sveikatą, turizmą ir ilgalaikį šalies ekonominį atsparumą.

Kitaip tariant, gamta nėra tik fonas žmogaus veiklai. Ji pati kuria vertę, kurią šiandien jau galime ne tik matyti, bet ir apskaičiuoti.

Ketvirtinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų sąskaitos

Ketvirtinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų sąskaitos – tai sąskaitos, kurios parodo, kiek ekonomikos sektoriai per tam tikrą ketvirtį į atmosferą išmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jos padeda stebėti klimato kaitos tendencijas beveik realiuoju laiku ir vertinti ekonomikos pokyčių įtaką šioms emisijoms.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) yra anglies dioksidas (CO₂), metanas (CH₄), diazoto monoksidas (N₂O) ir fluorintos dujos (F-dujos), o jų emisijos išreiškiamos bendru matavimo vienetu – CO₂ ekvivalento tonomis.

Ketvirtinių įverčių sudarymo metodika gali būti apibūdinama kaip ekonometrinis-statistinis metodas, dažnai taikomas rengiant ketvirtines nacionalines sąskaitas.

Pagrindinis metodologinis ketvirtinių ŠESD sąskaitų sudarymo principas: metinių į orą išmetamų teršalų sąskaitų laiko eilutės suskaidomos į ketvirtines reikšmes ir prognozuojamos tų ketvirčių, kurių metiniai duomenys dar nėra skelbiami, reikšmės.

Abiejuose etapuose – laikinojo suskaidymo ir ekstrapoliacijos – remiamasi pagalbine informacija, kuria suteikia trumpesnio laikotarpio prognoziniai kintamieji (indikatoriai), padedantys apytikriai atspindėti tikslinio kintamojo, t. y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, ketvirtinę dinamiką.

Daugiau informacijos ČIA.

Valstybės duomenų agentūros inf.