Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, dvejopos paskirties prekės atsidūrė pasaulio dėmesio centre. Lietuvos muitinė, būdama viena pagrindinių grandžių šioje kontrolėje, ėmėsi sustiprintų kontrolės priemonių, kad sustabdytų karinei pramonei tinkamų prekių gabenimą į Rusiją ir Baltarusiją. 

Muitinės departamento Veiklos priežiūros ir netarifinių priemonių kontrolės skyriaus vyresnysis patarėjas Rolandas Jurgaitis pabrėžia, kad šis darbas yra sudėtingas ir reikalauja didelių pastangų: Europos Sąjungos sankcijomis siekiama apriboti Rusijos karo industriją nuo kritiškai reikalingų technologijų, tačiau 70 procentų kombinuotosios nomenklatūros prekių kodų rodo galimai dvejopą paskirtį, t.y. panaudojimą karinėje pramonėje. Tiek muitinei, tiek eksportuotojui reikia surinkti daug įrodymų, kad įrodytų  prekės civilinę, o ne karinę paskirtį.  

Schemos – per Vidurio Aziją ir Kaukazą 

R. Jurgaitis aiškina, kad dvejopos paskirties prekes apibrėžia jų techninės charakteristikos, jų paskirtis, o ne vien prekių kodai. Pavyzdžiui, guolis gali būti naudojamas tiek žemės ūkio technikoje (pvz.traktoriuje), tiek torpedoje, tačiau dvejopos paskirties, karinės paskirties tampa tik tuomet, jei tokio guolio veikimo savybės yra begarsės ar veikdamas nesukelia vibracijos bangų. Lygiai taip pat staklės yra dvejopos paskirties, jei yra valdomos programinės įrangos ir atlieka daugiau nei dvi operacijas vienu metu.

„Turime ne vieną tyrimą dėl dvejopos paskirties prekių galimo pažeidimo. Tiriama, ar nepažeidžiamos sankcijos ir ar nepažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys  dvejopos paskirties prekių kontrolę. Už pastarąjį nusižengimą atsakomybė kur kas griežtesnė – net iki laisvės atėmimo“, – sako R. Jurgaitis. 

Dvejopos paskirties prekėms reikalinga Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduodama eksporto licencija, tačiau, kaip pabrėžia specialistas, į Rusiją ir Baltarusiją dėl sankcijų net ir su licencija jų gabenti negalima, išskyrus kelias išimtis. Karinės įrangos ir amunicijos prekių sąrašo prekėms be eksporto licencijos licencijuojamas ir importas bei tranzitas. 

Atskirą problemą kelia sankcijų apėjimo schemos per Vidurio Azijos ir Pietų Kaukazo šalis. Rusijos prieš Ukrainą karo pradžioje prekių srautai į šias šalis buvo ženkliai išaugę. ES atlikta 2022-2024 m.  kiekybinė analizė parodė, kad Europos Sąjungos valstybės 99,5 procentais sumažino kritinių technologijų eksportą į Rusiją ir Baltarusiją, reaguojant į abiejų šalių veiksmus, tačiau eksportas į trečiąsias šalis (Armėniją, Azerbaidžaną, Gruziją, Kazachstaną, Kirgiziją, Turkiją, Turkmėnistaną, Tadžikistaną, Uzbekistaną) per tą patį laikotarpį išaugo 72 procentais.  Pastaruoju metu eksporto lygis iš Lietuvos į Vidurio Azijos ir Pietų Kaukazo šalis grįžo į iki karo buvusį lygį, o tai rodo muitinės kontrolės efektyvumą. 

Kodėl kontrolė yra gyvybiškai svarbi? 

Strateginių, kitaip tariant dvejopos paskirties prekių kontrolė atsirado Šaltojo karo metais, Vakarų šalims siekiant užkirsti kelią Sovietų Sąjungai įsigyti naujausias technologijas, galinčias būti panaudotomis kariniams tikslams. Nors sovietinis blokas sugriuvo, kontrolės mechanizmas išliko ir šiandien jis tarnauja kitam svarbiam tikslui: užkirsti kelią prekių patekimui į šalis, kurios siekia sukurti masinio naikinimo ginklus, remia teroristines organizacijas ar turi diktatoriškus režimus. 

Šiuo metu didžiausia problema yra aukštųjų technologijų gaminiai, kurie naudojama ne tik civilinėje, bet ir karinėje pramonėje. 

„Sankcijų misija – užkirsti kelią Rusijos karui. Tą padaryti galima siekiant, kad agresorė negautų reikalingų karo pramonei komponentų. Niekas nebekariauja durklais ir kardais, kariauja elektroninėmis priemonėmis. Jeigu lustas neturi žymėjimų, apibrėžiančių jo paskirtį, gamintoją, specifinius techninius parametrus ir panašiai, muitinė tai vertina kaip didelę riziką ir daro pagrįstą prielaidą, kad tokie lustai gali būti panaudojami karinėje technikoje, todėl muitinės sprendimas bus  neleisti  eksportuoti“, – sako R. Jurgaitis, pabrėždamas, kad atsakomybė tenka eksportuotojui, o ne gamintojui. 

Nuo pat sankcijų paskelbimo pradžios Lietuvos muitinė vysto įvairius teisinius ir techninius mechanizmus, kurių pagalba gali efektyviau įgyvendinti jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Pavyzdžiui, pastebėjus eksportuotojų mėginimus deklaruoti sankcionuotos prekes naudojant kitus prekės kodus, yra inicijuojamas elektroninės sistemos atnaujinimas, kad ši leistų automatiškai identifikuoti krovinius, deklaruojamus ant panašaus, tačiau nesankcionuoto kodo. Nauji sistemos patobulinimai leido identifikuoti potencialius piktnaudžiavimo atvejus ir platesne apimtimi taikyti sankcijų režimą.  

2023 m. birželio 8 d. taip pat pakeistas muitinės tvarkos aprašas, kuriuo įvestas reikalavimas po 40 d. nuo eksporto, reeksporto, tranzito deklaracijos pateikti trečiosios šalies muitinės patvirtintą dokumentą, liudijantį, kad gabentos prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą ar buvo atlikta kita muitinės procedūra, laikantis tarptautinių sankcijų taikymo sąlygų.  

Reaguojant į besikeičiančias prekybos tendencijas, muitinėje taip pat inicijuojamos naujos prekių kontrolės specifinės/tikslinės operacijos, kas taip pat rodo muitinės gebėjimą identifikuoti politikos įgyvendinimo spragas ir taikyti atitinkamas korekcines priemones.  

Statistika 

Vien per 2025 m. rugpjūčio mėnesį muitinė neleido atlikti 209 importo procedūras (nuo metų pradžios – 1662), sustabdė arba nustatė neatitikimus 859 eksporto procedūrose (nuo metų pradžios – 7312), neleido atlikti 444 tranzito procedūras (nuo metų pradžios – 4076). 

Rugpjūčio mėnesį dėl ribojamųjų priemonių nesilaikymo pradėtos 125 administracinio nusižengimo teisenos (nuo metų pradžios – 977). Teritorinės muitinės tą patį mėnesį pradėjo 2 tyrimus dėl galimų sankcijų pažeidimų (nuo metų pradžios – 101). 

Per 2025 m. sausio–rugpjūčio mėnesius teritorinių muitinių Ūkio subjektų patikrinimų skyriai atliko 45 įmonės veiklos patikrinimą ir tyrimą pagal LR tarptautinių sankcijų įstatymą.  

„Įmonės, kurios Lietuvoje gamina galimai dvejopos paskirties prekes (lazerius, mikroschemas), žino, ką gamina, ir vengia abejotinų kontraktų. Tačiau mūsų šalis yra tranzitinė, turime daug tranzitinių paslaugų teikiančių įmonių – joms reikėtų labai atidžiai vertinti, ar verta imtis jautrių krovinių. Atsakomybę už krovinį prisiima eksportuotojas, o sandoris gali sugrįžti bumerangu net ir po kelių metų. Ar verta dėl kelių šimtų eurų rizikuoti?“, – retoriškai klausia R. Jurgaitis. 

Lietuvos muitinės inf.