Konstitucinis Teismas (KT) šios dienos sprendimu grąžino pareiškėjai Seimo narių grupei prašymą ištirti, ar Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. 1-1143 (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 9² straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-909 (toliau – Įstatymas) neprieštarauja pareiškėjos nurodytiems Konstitucijos straipsniams ir principams.  

Ginčyto Įstatymo 1 straipsniu buvo pakeista Tabako kontrolės įstatymo 9² straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, su kokių priedų turinčiu skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles draudžiama pateikti rinkai. Kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, pareiškėja šiuo atveju abejojo minėtos dalies 5 punkto, kuriuo prie tokių priedų priskirtos kvapiosios medžiagos, išskyrus tabako kvapą ir (ar) skonį, konstitucingumu. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį Įstatymo  nuostatos (su tam tikra išimtimi) įsigaliojo 2022 m. liepos 1 d.

Pareiškėja savo prašyme nurodė, kad Įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai (Įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros), konstituciniam teisinės valstybės principui, nes jį priimant nesilaikyta įstatymo nustatytos procedūros: jį priimant nebuvo atliktas privalomas nepriklausomas ekspertinis Įstatymo projekto įvertinimas, itin aktualus dėl to, kad Įstatymu nustatytas, pasak pareiškėjos, itin ūkinę veiklą ribojantis reguliavimas – skonį, išskyrus tabako skonį, turinčio elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių skysčio draudimas, kai kvapiųjų medžiagų turinčio skysčio prekyba sudaro iš esmės visą atitinkamos rinkos dalį.

Pareiškėja pažymėjo, jog Seimo statuto 145 straipsnio „Privalomos išvados dėl įstatymo projekto“ 2 dalyje (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija) buvo nustatyta, kad privaloma atlikti nepriklausomą ekspertinį teisės akto projekto įvertinimą, jeigu dėl jo kreipiasi ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Kadangi svarstant ir priimant Įstatymo projektą Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių prašytas atlikti nepriklausomas ekspertinis Įstatymo projekto įvertinimas nebuvo atliktas, priimant Įstatymą, pasak pareiškėjos, buvo pažeistos minėtos Seimo statuto nuostatos.

Konstitucinis Teismas priminė, jog iš Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, be kita ko, kyla reikalavimas, kad įstatymai, kiti teisės aktai būtų priimami laikantis iš anksto nustatytos Konstituciją atitinkančios tvarkos. Tuo tarpu esminiai įstatymuose, Seimo statute nustatytos įstatymų leidybos procedūros pažeidimai reiškia, kad yra pažeidžiama ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostata, jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, kaip prašyme nurodė pareiškėja, šiuo atveju 1/5 Seimo narių nustatytąja tvarka parėmus iniciatyvą užsakyti nepriklausomą ekspertinį Įstatymo projekto įvertinimą, o Seimo valdybai priėmus sprendimą pritarti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo užduočiai, tačiau šiuo atveju nepavykus nupirkti ekspertinio įvertinimo paslaugų, buvo nutarta kreiptis į Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupę ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą dėl atitinkamos išvados dėl Įstatymo projekto. Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl šiuo atveju situacija, kai Seimo statute nustatyta tvarka buvo imtasi veiksmų siekiant atlikti nepriklausomą ekspertinį Įstatymo projekto įvertinimą (be kita ko, buvo organizuotas atitinkamų paslaugų įsigijimas) ir, nepavykus pasirinktu būdu įsigyti atitinkamų paslaugų, dėl išvados, kaip nurodė pareiškėja, buvo kreiptasi į kompetentingas institucijas, galėtų būti vertinama kaip tokia situacija, kai jos nurodytu aspektu nesilaikyta Seimo statute nustatytos procedūros. Be to, pareiškėja juo labiau teisiškai nepagrindė, kodėl, Seimo statute nustatyta tvarka organizavus nepriklausomo ekspertinio Įstatymo projekto įvertinimo paslaugų įsigijimą, tačiau nepavykus šių paslaugų įsigyti pasirinktu būdu, dėl atitinkamos išvados kreipusis į kompetentingas institucijas, padaryti tokie Seimo statute įtvirtintos įstatymų leidybos procedūros pažeidimai, kurie vertintini kaip esminiai.

Vadinasi, pareiškėja teisiškai nepagrindė savo nuomonės, kad jos nurodytu aspektu priimant Įstatymą buvo nesilaikyta Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalies nuostatų. Taigi, ji teisiškai nepagrindė, kad Įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėja teisiškai nepagrindė ir savo pozicijos dėl Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai pagal priėmimo tvarką tuo aspektu, kad rengiant Įstatymo projektą, pasak pareiškėjos, pagal teisės aktų nuostatas privalėjo būti atlikti jos nurodytos apimties ir pobūdžio numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, antikorupcinis vertinimas ir poveikio konkurencijai vertinimas.

Pareiškėja taip pat prašė ištirti, ar Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 70 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams.

Pareiškėja nurodė, kad šiuo atveju, Įstatymu nustačius jo įsigaliojimo datą ne 2023 m. lapkričio 1 d. (t. y. tą datą, kuriai pritarė pagrindiniu komitetu svarstant Įstatymo projektą buvęs Seimo Sveikatos reikalų komitetas), o 2022 m. liepos 1 d., yra iš esmės pažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principai, kadangi terminas, paliktas ūkio subjektams prisitaikyti prie iš esmės pakeisto teisinio reguliavimo (pagrindinių, didžiąją rinkos dalį sudarančių produktų uždraudimo), nebuvo pakankamas.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teisiškai nepagrindė, kodėl, Seimui priimant Įstatymą, pagal Konstituciją turėjo būti nustatyta būtent ta Įstatymo įsigaliojimo data, kuri buvo nurodyta Įstatymo projekto variante ir kuriam pritarė pagrindiniu svarstant Įstatymo projektą buvęs Seimo komitetas, o Seimui, kaip įstatymų leidėjui, pasirinkus kitokią Įstatymo įsigaliojimo datą, pareiškėjos nurodytu aspektu galėjo būti pažeisti tam tikrų subjektų teisėti lūkesčiai.

Šiame kontekste pareiškėja taip pat teigė, jog dėl to, kad Įstatymu, pasak jos, iš esmės draudžiama ūkinė veikla, kuri iki Įstatymo priėmimo buvo vykdoma be jokių elektroninių cigarečių ir jų pildyklių skysčio skoniui taikomų draudimų, nustatytas minėto draudimo įsigaliojimo laikas yra nepagrįstas, neatitinkantis konstitucinio reikalavimo numatyti pakankamą laikotarpį nuo įstatymo oficialaus paskelbimo iki jo įsigaliojimo (taikymo pradžios), per kurį suinteresuoti asmenys galėtų pasirengti įgyvendinti iš jo kylančius reikalavimus.

Šiuo aspektu Konstitucinis Teismas sprendime pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl įstatymų leidėjo priimant Įstatymą nustatytas jo įsigaliojimo terminas (Įstatymas Teisės aktų registre paskelbtas 2022 m. sausio 28 d., o įsigaliojo 2022 m. liepos 1 d.) turėtų būti vertinamas kaip nepakankamas tam, kad ūkio subjektai pasirengtų pakeistų kai kurių tabako gaminių (elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių) tam tikrų pateikimo rinkai sąlygų taikymui, kodėl minėto termino nustatymas turėtų būti vertinamas kaip netinkamas iš Konstitucijos kylančių reikalavimų įgyvendinimas.

Pareiškėja taip pat prašė ištirti Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio atitiktį Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“.

Pareiškėjos nuomone, ginčytu teisiniu reguliavimu nustatytas draudimas galimai yra neproporcingas, nes juo iš esmės uždrausta prekyba elektroninėmis cigaretėmis kaip tradicinių tabako gaminių alternatyva. Be to, kaip nurodė pareiškėja, nemažai mokslinių tyrimų patvirtina, kad elektroninės cigaretės padeda veiksmingai mesti rūkyti, mažinti vėžio riziką. Tad, pasak pareiškėjos, įtvirtinus ginčijamą draudimą, iš asmenų atimta galimybė pasirinkti kitą, mažiau žalingą, tradicinių tabako gaminių alternatyvą.

Konstitucinis Teismas priminė, kad jis yra konstatavęs, jog tabako vartojimas kenkia sveikatai, gali sukelti neigiamų socialinių padarinių, dėl to tabakas ir jo gaminiai priskirtini ypatingiems produktams, kurių gamybą, apyvartą ir vartojimą valstybė, pagal Konstituciją turinti priedermę rūpintis žmonių sveikata ir įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis), gali ir turi kontroliuoti. Įstatymų leidėjas gali nustatyti specialų teisinį reguliavimą, taip pat ir tam tikrus draudimus, ribojimus ir kt., kurie nėra būdingi kitų produktų gamybos, apyvartos ir vartojimo santykių teisiniam reguliavimui.

Konstitucinis Teismas sprendime pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl ginčytas teisinis reguliavimas laikytinas neproporcingai ribojančiu ūkio subjektų teises, ypač atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad minėti produktai, kaip ypatingi, suponuoja su tabaku ir tabako gaminių apyvarta susijusios ūkinės veiklos valstybinio reglamentavimo specifiką, kuri priklauso, be kita ko, nuo konstitucinės priedermės rūpintis žmonių sveikata įgyvendinimo.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti, todėl prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto reikalavimo aiškiai nurodyti teisinius motyvus, pagrindžiančius pareiškėjo abejonę dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai, ir yra grąžinamas pareiškėjai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį, prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje 

KT inf.