XIX Vyriausybės kadencijos metu Lietuvos ekonomika susidūrė su globaliais iššūkiais – prekybos karais, geopolitinėmis įtampomis, energetikos išteklių diversifikacijos būtinybe. Tačiau šie sunkumai tapo paskata įgyvendinti reformas, kurios sustiprino šalies konkurencingumą ir atvėrė kelią naujam ekonomikos augimo etapui.
„Lietuva šiandien stovi kryžkelėje – esame sparčiai auganti valstybė, bet kartu aiškiai matome slenksčius, kuriuos turime peržengti, kad mūsų ekonomika nepradėtų stagnuoti. Šiuos sunkumus matau kaip misiją: suvienodinti galimybes visoje Lietuvoje, atverti kelią aukštos pridėtinės vertės ekonomikai, užtikrinti sąlygas inovacijoms ir gynybos pramonės plėtrai, kurti prognozuojamą ir stabilią aplinką investuotojams ir mūsų žmonėms“, – sako kadenciją baigiantis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Kadencijos pradžioje Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė planą START – Lietuvos ekonomikos transformacijos gaires. Jis apėmė penkias kryptis: suvienodintas sąlygas verslui, technologinę pažangą, administracinės ir biurokratinės naštos mažinimą, regionų plėtrą ir tvarią ekonomiką. Būtent pagal šias kryptis įgyvendinti darbai, kurie šiandien leidžia Lietuvai būti patrauklia investicijų kryptimi ir pasiruošusiai naujam ekonomikos šuoliui.
Suvienodintos sąlygos verslui
Vienas pagrindinių ministerijos uždavinių – padidinti Lietuvos patrauklumą investicijoms. Sukurtas ir Seimo priimtas specialus reguliavimas – investicijų greitkelis, leidžiantis biurokratines procedūras sutrumpinti net iki dešimties kartų – nuo investuotojo sprendimo iki statybų pradžios dabar galima pereiti daug greičiau. Tai jau tampa nauju Lietuvos konkurenciniu pranašumu tarptautinėje arenoje. Nustatytas tikslas iki 2030 m. pritraukti 10 mlrd. eurų naujų investicijų, sukurta viešai prieinama švieslentė, progresui stebėti.
Stiprinant verslo aplinką, pakeisti „Investuok Lietuvoje“ įstatai – dabar agentūra aptarnauja ne tik užsienio, bet ir stambius lietuviško kapitalo investuotojus. Įsteigtas smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmenas, kuris nagrinės įmonių skundus ir teiks pasiūlymus dėl reguliavimo tobulinimo.
Technologinė pažanga
Didžiausias žingsnis – projektas „LitAI“. Tai pirmasis Baltijos šalyse dirbtinio intelekto kompetencijų ir technologijų centras, galintis tapti vienu iš keturių pažangių ES DI centrų. Projekto vertė – iki 130 mln. eurų. Šiuo metu laukiama EK sprendimo dėl finansavimo.
Kartu su Lenkija, Latvija ir Estija Lietuva pateikė Europos Komisijai siūlymą steigti 4 mlrd. eurų vertės DI „giga“ gamyklą, kuri kurtų generatyvinius modelius baltų ir lenkų kalboms.
Tuo pat metu pradėta gynybos inovacijų iniciatyva „Vytis“, kuriai numatytas 300 mln. eurų metinis finansavimas. Jau pasirašytas susitarimas dėl gynybos inovacijų centro steigimo, kurio investicijos sieks 20 mln. eurų. Taip bus sukurta infrastruktūra, reikalinga žemės, oro ir vandens dronų bandymams bei kitoms technologijoms.
Administracinės ir biurokratinės naštos mažinimas
Per kadenciją peržiūrėti 7279 Vyriausybės nutarimai, iš jų 463 pripažinti netekusiais galios. Supaprastinti turizmo paslaugų duomenų reikalavimai, parengti viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kurie mažins biurokratinę naštą ir suteiks smulkiajam verslui daugiau galimybių dalyvauti konkursuose.
Ministerijoje įdiegtas projektinis valdymas – daugiau kaip 40 projektų vykdomi pagal aiškius terminus ir rodiklius, o jų pažanga viešai stebima per START platformą. Ministerijos darbuotojų atlyginimai per pirmąjį 2025 m. pusmetį augo vidutiniškai 10 proc., siekiant stiprinti kompetencijas ir motyvaciją.
Regionų plėtra
Pasirašytos 3 stambių investicijų sutartys. „Allive Europe“ Kauno rajone įgyvendina 21,6 mln. eurų projektą, kuris sukurs 34 darbo vietas, o biotechnologijų bendrovė „Pentasweet“ Vilniuje stato 44 mln. eurų vertės gamyklą, kurioje bus gaminamas naujos kartos cukraus pakaitalas – brazeinas. UAB „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvė Jonavos rajono savivaldybėje plėtos modernios kartono pakuočių gamyklos projektą. Įgyvendinant projektą, planuojama investuoti 20 mln. eurų.
Regionų infrastruktūrai skirta 61,78 mln. eurų – keliams, vedantiems į naujas darbo vietas, laisvųjų ekonominių zonų plėtrai ir pramonės parkams. Telšiuose pradėtas 40 ha pramonės parko projektas, planuojama pritraukti 56 mln. eurų privataus kapitalo ir sukurti bent 650 darbo vietų. Inicijuotas tokio pat parko steigimas Plungėje.
Taip pat strategiškai suplanuotas trijų naujų laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) steigimas.
Seimas priėmė Turizmo įstatymo pataisas, kurios užkoduoja naują vystomą – konferencinio turizmo – kryptį.
Tvari ekonomika
Į tvarios pramonės plėtrą ir aplinkai draugiškų technologijų diegimą investuota rekordinė 129,75 mln. eurų suma. Skirtos lėšos 27 projektams, mažinantiems CO₂ emisijas, 20 įmonių gavo paramą aplinkai draugiškų technologijų vystymui, 42 mln. eurų nukreipta klimatui neutralios ekonomikos projektams.
Didžiausias pastarojo dešimtmečio susitarimas – daugiau kaip 1 mlrd. eurų vertės „ORLEN Lietuva“ modernizacijos projektas, kuris užtikrins energetinį saugumą, išlaikys per 1500 darbo vietų ir į valstybės biudžetą kasmet sugeneruos daugiau kaip 500 mln. eurų mokesčių.
„Per pastaruosius dešimtmečius Lietuva ne kartą įrodė, kad geba sunkumus paversti galimybėmis – nuo energetinės priklausomybės pereidama prie atsinaujinančios energijos, įveikusi finansų krizę ir tapdama fintech sektoriaus centru. Esu įsitikinęs, kad 19-osios Vyriausybės pasirinkta ekonomikos vystymo kryptis bus tęsiama, o Lietuvos ekonomika išliks atspari ir konkurencinga “, – teigia L. Savickas.
Su išsamia darbų ataskaita galite susipažinti čia.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
