Penktadienį, lapkričio 1 d., įsigalioja Statybos įstatymo bei maždaug 70 poįstatyminių teisės aktų pataisos, apimančios statinių projektavimą, statiniams keliamus reikalavimus, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras, naujoves erdvinių duomenų ir kadastro, žemės ir savivaldybių infrastruktūros srityse, statybos dalyvių veiklos reguliavime.
Šių teisės aktų pataisos supaprastina ir paspartina statybos procesus, sumažina perteklinį reguliavimą, padidina skaidrumą ir statybos dalyvių atsakomybes, kartu išsaugant ir gerinant aplinkos kokybę. Taip pat sudarytos sąlygos kokybiniams architektūros ir urbanistikos pokyčiams įtvirtinti.
Aplinkos ministerija rugsėjo-spalio mėn. organizavo 6 mokymų ciklą, kuriuose buvo atsakyta į statybų sektoriaus dalyvių svarbiausius klausimus. Mokymuose dalyvavo projektuotojai, teritorijų planavimo specialistai, architektai, statytojai, rangovai, nekilnojamojo turto vystytojai, projektų ir statybų ekspertai, projektus derinančių institucijų ir savivaldybių atstovai.
Dažniausiai užduodami klausimai:
Kokių tikslų siekiama šiais pakeitimais?
Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojantys pokyčiai atlikti siekiant dviejų pagrindinių tikslų: 1) paspartinti statybos procesus, sumažinti administracinę naštą; 2) užtikrinti kuriamos aplinkos kokybę ir procesų skaidrumą. Pakeitimais buvo atsisakyta besidubliuojančių, perteklinių, papildomos vertės nekuriančių procedūrų, tačiau kartu įvesti kai kurie papildomi apribojimai, skirti padidinti statybos dalyvių darbo kokybę, skaidrumą bei atsakomybę.
Pagrindiniais – statybą leidžiančių dokumentų (SLD) sistemos pakeitimais buvo siekiama sumažinti tiek projektavimo etapų, tiek ir administracinių procedūrų skaičių (panaikinti besidubliuojančias reikalavimų nustatymo ir projekto patikrų procedūras), aiškiai atskirti tikrinančių institucijų ir statybos dalyvių atsakomybes, padidinti visuomenės informavimo ir dalyvavimo galimybes.
Ar bus galima naudoti jau pradėtus rengti statinio techninius ir darbo projektus?
Taip, Statybos įstatyme, aplinkos ministro įsakymuose įtvirtintos pereinamosios nuostatos tokią galimybę numato. Yra išskirti du atvejai, kuomet gali būti naudojami statinio techniniai ar darbo projektai. Visais šiais atvejais statinio projektavimas turi būti pradėtas iki 2024 m. lapkričio 1 d.:
Pirmasis atvejis numato galimybę teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, vietoj projektinių pasiūlymų pateikti techninį projektą arba techninį darbo projektą, parengtą vadovaujantis iki 2024 m. lapkričio 1 d. galiojusia tvarka. Šis atvejis gali būti taikomas, kai statytojas (užsakovas) ir statinio projektuotojas yra pasirašę techninio projekto arba techninio darbo projekto rengimo sutartį ir yra atliktos visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros (kai jos privalomos). Įskaitant ir atvejį, kuomet vadovaujantis kita pereinamąja nuostata visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros yra baigtos iki 2024 m. lapkričio 1 d. galiojusia tvarka arba kai iki 2024 m. lapkričio 1 d. buvo pateiktas prašymas patvirtinti projektinius pasiūlymus.
Antrasis atvejis numato galimybę pranešant apie statybos pradžią vietoj techninio darbo projekto pateikti darbo projektą (dalimis), techninio projekto ir darbo projekto ekspertizes (kai jos privalomos), parengtas vadovaujantis iki 2024 m. lapkričio 1 d. galiojusia tvarka. Šis atvejis gali būti taikomas, kai norint gauti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas techninis projektas.
Ar bus galima be Statybą leidžiančio dokumento užbaigti ir įregistruoti jau pradėtus statyti sodo namus, kokiais dokumentais bus galima pagrįsti jų statybų pradžią?
Taip, statinio statybos ir statybos užbaigimo procedūros atliekamos vadovaujantis statinio projekte nustatyta statinio kategorija arba, jeigu statinio projektas neprivalomas, pagal statybos pradžioje galiojusius teisės aktus nustatyta statinio kategorija.
Nebaigtų statyti sodo namų statytojai matininkui, po statinio statybos darbų užbaigimo atliekančiam statinio kadastro duomenų surinkimą, turėtų pateikti įrodymus apie statybos pradžios datą, kurią matininkas galėtų nurodyti rengiamoje statinio kadastro byloje.
Tokiais įrodymais gali būti nebaigto statinio kadastro byla, statybinių medžiagų pirkimo dokumentai, statybos technikos nuomos kvitai ar kiti atitinkami dokumentai, kuriuos galėtų naudoti matininkas, nustatydamas statybos pradžios datą.
Kaip keisis projektinių pasiūlymų sudėtis?
Bendruoju atveju projektinius pasiūlymus sudaro bendrosios architektūros ir sklypo plano dalių pagrindiniai sprendiniai nurodyti STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” 8 priede, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju papildomos projektinių pasiūlymų sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką ir specialiuosius reikalavimus, kai jie išduoti.
Kai rengiami inžinerinių statinių ir susisiekimo komunikacijų projektiniai pasiūlymai, projektą sudaro bendrosios, sklypo plano ir atitinkamo inžinerinio statinio dalių pagrindiniai sprendiniai ir gali būti tikslinama įvertinus konkretaus inžinerinio statinio specifiką.
Kokiais atvejais privalomi specialieji reikalavimai?
Specialiųjų reikalavimų (specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų) privalomumo atvejus nustato Statybos įstatymas, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas.
Statybos įstatyme nustatyti atvejai, kuomet yra privalomi specialieji architektūros reikalavimai. Tai yra atvejai, kuomet privalomas visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą:
- Projektuojant visuomenei svarbius statinius ar statinių dalis;
- Kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama;
- Kitais atvejais specialieji architektūros reikalavimai išduodami statytojo (užsakovo) iniciatyva.
Detalizuojant šias nuostatas, poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta, kad privalomas visuomenės informavimas (o kartu ir specialiųjų architektūros reikalavimų privalomumas) netaikomas, kai statiniai projektuojami Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, kurie nepriskirti savivaldybių administracinėms teritorijoms; projektuojami nesudėtingieji statiniai; projektuojami vienbučių ar dvibučių paskirties pastatai ir jų priklausiniai.
Kaip keisis atvejai, kai pakeitus projekto sprendinius reikės gauti naują SLD?
Nuo lapkričio 1 d. padidėja Statybos įstatyme nustatyti esminių statinio sprendinių pakeitimų intervalai, kuomet pakeitus esminius statinio sprendinius nėra privaloma iš naujo informuoti visuomenės, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), iš naujo pranešti apie statybos pradžią. Tačiau pažymėtina, kad keičiant esminius statinio projekto sprendinius visais atvejais nauji sprendiniai neturi pažeisti teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų.
Statybos įstatyme numatyti atvejai:
1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis;
2) iki 2 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);
3) iki 2 m didinami arba neribotai mažinami statinio ar jo dalių išorės matmenys ir nedidinamas statinio aukštų skaičius, neįrengiami papildomi antstatai, mansardos, antresolės, rūsiai, pusrūsiai;
4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas ir nesikeičia statinio kategorija;
5) neatliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
6) mažinamas pastatų ir (ar) patalpų nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis.
Naujai įtvirtintas esminis statinio išvaizdos keitimas bus taikomas tik po įstatymo įsigaliojimo parengtiems statinio projektams, kadangi anksčiau rengiant projektus išvaizda nebuvo esminis projekto sprendinys.
Dar daugiau dažniausiai užduodamų klausimų dėl šių teisės aktų pakeitimo galima rasti Aplinkos ministerijos interneto svetainės DUK skiltyje temoje „Statybos įstatymo pataisos nuo 2024 m. lapkričio 1 d.”.
Išsamią informaciją apie visus Aplinkos ministerijos organizuotus mokymus, jų skaidres bei svarbius teisės aktus galima rasti čia.
Statybos, teritorijų klausimais ir kitais klausimais konsultacijas teikia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Kontaktus galima rasti čia.
