Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) teisme apgynė savo sprendimą neregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinės grupės, siekusios pakeisti Konstituciją ir sumažinti piliečių, turinčių teisę reikalauti referendumo skelbimo, skaičių nuo 300 tūkstančių iki 50 tūkstančių bei priimti kitus Konstitucijos pakeitimus, nustatančius, kad dėl referendumui siūlomo sprendimo, kuris nėra Konstitucijos pataisos, Seimas balsuotų per vieną mėnesį nuo rinkėjų parašų surinkimo patvirtinimo, o Seimui nepriėmus piliečių siūlomo sprendimo, būtų skelbiamas referendumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo – VRK sprendimas atsisakyti registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę dėl privalomojo referendumo paskelbimo dėl Konstitucijos pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, o pagrindinio valstybės įstatymo pakeitimą siūliusios piliečių grupės, kuriai teisme atstovavo Zigmas Vaišvila, Egidijus Čibirauskas, Gediminas Ustinavičius ir Marija Anna Čibirauskienė, buvo atmestas neskundžiama nutartimi.
Pareiškėjai teismui skundė VRK sprendimo argumentus ir motyvus, teigdami, kad komisija buvo šališka, padarė gero administravimo principų pažeidimų bei neatliepė piliečių grupės teisėto lūkesčio.
Pasisakydama dėl pareiškėjų skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymėjo, kad, priešingai nei skunde teismui teigia pareiškėjai, VRK turėjo ir turi įgaliojimus vertinti Lietuvos Respublikos piliečių referendumui siūlomo Konstitucijos pakeitimo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai.
Teismas pažymėjo, kad VRK, vykdydama įgaliojimus registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, atlieka ne tik procedūrinio, bet ir materialinio teisinio pobūdžio kontrolės funkcijas, ir pripažinusi siūlomų įstatymo nuostatų neatitikimą Konstitucijai bei įstatymams, turi teisę ir pareigą atsisakyti registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę.
LVAT sprendime konstatuota, kad piliečių grupė, turi referendumui teikiamą sprendimą suderinti su Konstitucijos nuostatomis. Referendumui teikiamas sprendimas turi būti pateikiamas aiškiai, neklaidinti, neapimti kelių tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį nesusijusių klausimų, kelių tarpusavyje nesusijusių Konstitucijos pataisų ar įstatymų nuostatų. Taip pat – kad referendumui teikiamas Konstitucijos pataisos, kito įstatymo projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus.
LVAT teisėjų kolegija savo sprendimą grindė pirmiausia remdamasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis dėl Konstitucijos vientisumo ir aiškinimo. Teismo teigimu, šiame kontekste pabrėžtina, kad Konstitucija, inter alia ir nuostatos dėl referendumu sprendžiamų klausimų svarbos, yra priimta Lietuvos Respublikos piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendume.
Taigi, teisėjų kolegijos manymu, galima teigti, kad jomis nustatyta tikroji Tautos valia.
Savo sprendime LVAT remiasi Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d. nutarimu, teigiančiu, kad Konstitucijos normos yra vienodai privalomos visiems teisės subjektams, įskaitant ir referendumo iniciatyvines grupes, taip pat ir bet kokio dydžio piliečių grupes. Jos negali būti nei tapatinamos su Tauta, nei kalbėti jos vardu. Tauta savo valią tiesiogiai pareiškia paprastai referendumo arba tiesioginių visuotinių rinkimų metu, t. y. tik po referendumo arba tiesioginių visuotinių rinkimų galima konstatuoti, kokia yra Tautos valia konkrečiu klausimu. Netiesiogiai Tautos valią išreiškia demokratiniuose rinkimuose išrinkta Tautos atstovybė – parlamentas.
LVAT nusprendė, kad piliečių grupės siūlymas prieštarauja Konstitucijos ir Referendumo konstitucinio įstatymo nuostatoms, kiti – pareiškėjų ginčijamo VRK sprendimo motyvai bei pareiškėjų skundo argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste ir yra deklaratyvaus pobūdžio.
Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatavo, kad VRK sprendimas atsisakyti registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę dėl privalomojo referendumo paskelbimo dėl Konstitucijos pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas bei paliko jį galioti.
VRK inf.
