Artėjant Tarptautinei moterų solidarumo dienai, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išanalizavo pastarųjų ketverių visuotinių rinkimų duomenis ir parengė moterų dalyvavimo juose apžvalgą.

VRK duomenys rodo, kad Lietuvoje moterys labiau yra linkę dalyvauti savivaldos rinkimuose, o mažiausias moterų kandidačių procentas yra Respublikos Prezidento rinkimuose.

Savivaldos rinkimuose apylygis abiejų lyčių dalyvavimas

Kovo 1 d. duomenimis, iš 1552 asmenų, šiuo metu dirbančių merais ir savivaldybių tarybų nariais, 519 yra moterų (33,44 proc.), o 1033 – vyrų (66,56 proc.), kas rodo, kad daugiau kaip trečdalis moterų šiuo metu yra išrinktos ir dirba savivaldos lygmenyje, nors kandidatuojančių į savivaldybių tarybas moterų buvo gerokai daugiau.

2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose iš 13796 kandidatų moterų buvo 6450, kas sudarė 46,75 procentus nuo viso kandidatų šiuose rinkimuose skaičiaus. Kandidatų vyrų šiuose rinkimuose buvo registruota 53,75 proc. Šie skaičiai rodė apylygį abiejų lyčių dalyvavimą savivaldos rinkimuose, tačiau rinkėjai buvo labiau linkę balsuoti už kandidatus vyrus. 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose buvo išrinkti iš viso 1558 asmenys, 1052 vyrai (67,52 proc.) ir 506 moterys (32,48 proc.). 

Seime nėra nei trečdalio parlamentarių moterų

VRK duomenimis, šiuo metu Seimo nario mandatą turi 39 moterys. Didžioji dauguma, net 102 parlamentarai iš 141, yra vyrai.  

Skaičiuojant procentais, moterų parlamentarių yra mažiau kaip trečdalis – 27,66 proc., o vyrų – 72,34 proc.  

VRK turimais duomenimis, atitinkamai mažiau buvo ir kandidačių, ketinančių siekti Seimo nario mandato ir dirbti nacionalinę politiką formuojančių parlamentarų gretose.

2024 m. vykusių Seimo rinkimų metu VRK buvo registravusi 1740 kandidatus, 1089 vyrus (62,59 proc.) ir 651 moterį (37,41 proc.).

Dirbti Europos Parlamente Lietuvos rinkėjai delegavo 2 moteris iš 11

Europos Parlamento nario mandato siekia panašus procentas moterų kaip ir Seimo rinkimuose – kiek daugiau kaip trečdalis.

VRK duomenys rodo, kad 2024 m. rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo 319 kandidatų – 200 vyrų ir 119 moterų, kas sudaro atitinkamai 62,7 proc. ir 37,3 proc. 

Tačiau rinkėjų sprendimu, absoliučią daugumą europarlamentarų mandatų laimėjo ir dirbti vienoje aukščiausių Europos politinių institucijų buvo deleguoti vyrai. 

Iš 11 mandatų, kuriuos Europos Parlamente turi Lietuva, 9 priklauso vyrams, o 2 – moterims. Procentais tai būtų 81,82 proc. ir 18,18 proc. 

Dėl valstybės vadovo posto varžosi mažiausias procentas kandidačių moterų

VRK atlikta apžvalga rodo, kad pastaruosius ketverius metus Lietuvoje vykusių visuotinių rinkimų metu kandidatuoti Respublikos Prezidento rinkimuose moterys rinkosi pasyviausiai.   

2024 m. Respublikos Prezidento rinkimuose iš 8 kandidatų VRK buvo registravusi tik 1 moterį. Nepaisant to šie rinkimai pasižymėjo tuo, kad rinkėjų sprendimu lyčių lygybė buvo išlaikyta antrojo rinkimų turo balsavimo biuletenyje – jame buvo įrašyta ir moters, ir vyro pavardė. Suskaičiavus rezultatus paaiškėjo, kad vadovauti Lietuvai rinkėjai delegavo vyrą.

Pastarąjį kartą lyčių balansas tarp Respublikos Prezidento rinkimų kandidatų buvo apylygis 2009 m. Tąkart kandidatavo 3 moterys ir 4 vyrai.