Pirmieji oro pavojaus signalai daugelį gyventojų privertė iš naujo pažvelgti į daugiabučių rūsius ir sandėliukus. Specialistai pastebi, kad šiandien rūsių tvarkymas žmonėms įgauna visai kitą prasmę. Tai jau ne vien noras atsikratyti nereikalingų daiktų, bet ir pasirengimas galimoms ekstremalioms situacijoms.

Tvarkingos bendro naudojimo erdvės, neužkrauti praėjimai, mažiau degių ar nereikalingų daiktų gali būti svarbūs ne tik kasdieniam komfortui, bet ir gyventojų saugumui. Vis dėlto tvarkydamiesi gyventojai neretai daro klaidų - iš rūsių išnešti seni baldai, buitinė technika ar kiti stambūs daiktai dažnai atsiduria bendrose erdvėse arba prie atliekų konteinerių.

Rūsių praėjimai turi būti laisvi

UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotojas komunaliniam ūkiui Ričardas Laboga pabrėžia, kad rūsiuose užgriozdinti praėjimai kelia rimtų problemų.

„Faktas, kad visi praėjimai turi būti laisvi. Pirmiausia dėl priešgaisrinių reikalavimų, kad žmonės galėtų saugiai pasišalinti nelaimės atveju. Antra, šiandien, žinant situaciją Lietuvoje, kiekvieno daugiabučio rūsys gali būti naudojamas kaip priedanga ar slėptuvė, todėl praėjimai turi būti laisvi, neužstatyti jokiais daiktais“, - sakė R. Laboga.

Pasak jo, gyventojai dažnai į bendro naudojimo patalpas nuneša nebereikalingus daiktus tikėdamiesi, kad jie galbūt dar pravers ateityje.

„Žmonės labai abejingai žiūri į šitą problemą. Nereikalingą skalbimo mašiną, sofą, lovą ar kitą daiktą tiesiog padeda praėjime. Jei laikytų savo sandėliuke, mes pretenzijų neturėtume. Tačiau kai daiktai paliekami bendrose erdvėse, jie trukdo visiems gyventojams“, - kalbėjo pašnekovas.

Kaimynų konfliktai dėl netvarkos - dažnas reiškinys

Anot R. Labogos, rūsių tvarkymas neretai tampa ir kaimynų nesutarimų priežastimi.

„Vieni gyventojai nori susitvarkyti, kiti vengia tai daryti. Geriausia, kai kaimynai kontroliuoja vieni kitus. Jeigu mato, kad kažkas bendroje erdvėje paliko daiktų, turėtų pareikalauti juos išnešti. Jeigu žmogus nereaguoja, galima kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių ir apie pažeidimą pranešti“, - teigė pavaduotojas. 

Įspėjimų nebeliks - daiktus išveš be perspėjimo

R. Laboga perspėja, kad bendrovė keičia praktiką ir nuo šiol gyventojų apie planuojamą bendrų erdvių valymą gali nebeįspėti iš anksto.

„Anksčiau gyventojams pranešdavome ir duodavome apie dešimt dienų susitvarkyti. Dabar jau pradėsime vežti be perspėjimo. Viskas, kas bus palikta bendro naudojimo erdvėse, bus išvežama į atliekų aikšteles. Žinoma, tai bus daroma namo gyventojų lėšomis, nes juk tuos daiktus atnešė ne kas kitas, o patys gyventojai“, - sakė R. Laboga. 

Tuo pačiu gyventojams primenama, kad stambiagabaričių atliekų išvežimą galima užsisakyti individualiai.

„Žmogus gali paskambinti į Atliekų tvarkymo skyrių, užsiregistruoti, suderinti laiką, mes atvykstame, paimame atliekas ir problema išspręsta“, - paaiškino R. Laboga.

Didžiausia klaida - seni baldai prie konteinerių

Tvarkydami rūsius ir sandėliukus gyventojai dažnai daro dar vieną klaidą - senus baldus, čiužinius, lentynas, lovas, kilimus ar buitinę techniką palieka prie konteinerių.

Tačiau specialistai primena, kad stambiagabarites atliekas prie konteinerių palikti draudžiama. Tokios atliekos ne tik darko aplinką, bet ir sukelia papildomų išlaidų jų tvarkymui.

Nemokamai galima atiduoti iki 300 kilogramų atliekų

UAB „Jonavos paslaugos“ Atliekų tvarkymo sistemos organizavimo skyriaus vedėja Rasa Raicevičienė primena, kad gyventojams sudarytos galimybės stambias atliekas perduoti teisėtai.

„Šiuo metu keturis kartus per metus vyksta nemokamas didelių gabaritų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu. Gyventojai turi iš anksto registruotis ir nurodyti, kokias atliekas planuoja išnešti. Tai būtina tam, kad galėtume suplanuoti maršrutus ir techniką“, - pasakojo specialistė.

Pasak jos, vienam namų ūkiui per metus nemokamai gali būti surinkta iki 300 kilogramų stambiagabaričių atliekų.

„Kartais žmonės registruoja sofą, lovą ir duris, o atvykus randame kone pilną sunkvežimį atliekų. Todėl ir prašome tiksliai nurodyti, kas bus išnešta“, - sakė R. Raicevičienė.

Ji primena, kad gyventojai taip pat bet kada gali patys pristatyti atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Daugiabučių gyventojams - papildoma atsakomybė

Pasak specialistės, daugiabučių gyventojai turi žinoti vieną svarbią taisyklę - už išneštų atliekų krūvą iki jos surinkimo atsako pats gyventojas.

„Atliekos turi būti išnešamos ne anksčiau kaip 24 valandos iki grafike numatytos surinkimo datos. Daugiabučių gyventojams svarbu suprasti, kad jie atsako už savo išneštas atliekas. Jeigu prie jų sukrautos krūvos kažkas papildomai primes kitų daiktų, tai jau tampa jų atsakomybės klausimu“, - aiškino pašnekovė.

Prie konteinerių daugėja paliekamų atliekų

Nors apie taisykles kalbama ne pirmus metus, prie konteinerių paliekamų stambiagabaričių atliekų kiekiai nemažėja.

„Būna net taip, kad pastatomas informacinis stendas su užrašu, jog atliekų čia palikti negalima, o žmonės jas sudeda tiesiai šalia to stendo. Kovoti su tuo labai sunku. Kol žmonės nepradės vieni kitų drausminti, situacija nesikeis“, - teigė R. Raicevičienė.

Grįžta vaizdo kameros ir žalos išieškojimas

Dėl augančios problemos bendrovė nusprendė grįžti prie griežtesnių kontrolės priemonių.

„Vėl grąžiname vaizdo kamerų stebėjimą. Analizuosime įrašus, ieškosime pažeidėjų. Kadangi turime važiuoti surinkti ne vietoje ir ne laiku paliktas atliekas, patiriame papildomų sąnaudų. Todėl grįžtame prie praktikos, kuri buvo taikoma prieš ketverius - penkerius metus - skaičiuosime žalą ir reikalausime ją atlyginti“, - sakė specialistė.

Pasak jos, papildomų išlaidų suma gali būti gerokai didesnė nei gyventojai tikisi.

„Tai tikrai nebus 6 ar 18 eurų. Galbūt tada žmonės pradės rimčiau žiūrėti į savo pareigas, nes panašu, kad į piniginius dalykus reaguojama labiausiai“, - kalbėjo vedėja.

Už netvarką sumoka visi gyventojai

R. Raicevičienė pabrėžia, kad kiekviena prie konteinerių palikta sofa ar spinta galiausiai kainuoja visiems atliekų mokėtojams.

„Žmonės kartais galvoja, kad viskas normalu - padėjo prie konteinerio, o paslaugų teikėjas vis tiek surinks. Tačiau mes tai darome ne todėl, kad privalome. Surenkame tam, kad miestas būtų švarus ir tvarkingas. Iš esmės atliekame darbą, kurį turėjo padaryti pats gyventojas“, - sakė R. Raicevičienė.

Anot specialistės, augant tokių atliekų kiekiams didėja ir bendros atliekų tvarkymo sąnaudos.

„Gaunasi taip, kad žmonės, kurie atliekas tvarko atsakingai, galų gale sumoka ir už tuos, kurie galvoja: numesiu, o kažkas kitas sutvarkys. Tokį požiūrį galiausiai apmoka visi gyventojai“, - teigė specialistė.

Ar padėtų didesnės baudos?

R. Raicevičienė neslepia mananti, kad šiandien vien informavimo priemonių nebepakanka.

„Manau, kad piniginis klausimas yra esminis momentas. Matome pavyzdžių užsienyje, kur žmonės rūšiuoja ir laikosi taisyklių. Tačiau atvykę į Lietuvą tie patys žmonės kartais elgiasi visai kitaip. Todėl kyla klausimas, ar ne baudos ten lemia tvarką“, - svarstė pašnekovė.

Pasak specialistės, ilgainiui situaciją turėtų keisti gyventojų sąmoningumas, tačiau kol kas didžiausią poveikį dažniausiai daro finansinė atsakomybė.

„Kažkada galbūt užteks vien sąmoningumo, tačiau šiandien atrodo, kad piniginė atsakomybė vis dar yra veiksmingiausia priemonė“, - sakė R. Raicevičienė.

Rūsių tvarkymas po oro pavojaus signalų daugeliui tapo būtinybe, tačiau specialistai primena - išnešti senus daiktus iš rūsio dar nereiškia tinkamai jais atsikratyti. Baldai, čiužiniai ar buitinė technika neturėtų atsidurti prie konteinerių. Priešingu atveju gyventojų gali laukti ne tik kaimynų priekaištai, bet ir vaizdo kamerų užfiksuoti pažeidimai bei papildomos sąskaitos.