Metinė infliacija Lietuvoje balandžio mėn. didėjo ir sudarė 16,6 proc. (kovo mėn. – 15,6 %). Balandžio mėn. mažėjo metinis degalų bei administruojamųjų kainų augimas, tačiau reikšmingai pabrango maisto prekės. Didėjančios maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos daugiausia prisidėjo prie metinės infliacijos padidėjimo balandžio mėn., skelbia Lietuvos bankas (LB). 

Situaciją komentuoja Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė. 

Balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., sumažėjus Brent rūšies naftos vidutinei kainai iki 106 JAV dol. už barelį, lėčiau didėjo ir naftai imlios produkcijos – degalų – kainos. Per balandžio mėn. degalai ir tepalai atpigo 2,3 proc. – kainavo 40,1 proc. daugiau nei prieš metus ir lėmė 2,3 proc. punkto bendrosios infliacijos. Tolesnei naftos bei degalų kainų raidai didelę įtaką darys sprendimai dėl rusiškos naftos importo draudimo Europos Sąjungoje.

Administruojamųjų kainų augimo sumažėjimui balandžio mėn. didžiausią įtaką turėjo mažiau kilusios šilumos energijos kainos, kurioms buvo pritaikyta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kompensacija. Balandžio mėn. šilumos energijos kainos kilo mažesniu – 70,7 proc. metiniu tempu (kovo mėn. – 88,3 %). Tam didžiausią poveikį turėjo nuo balandžio 1 d. atgaline data įsigaliojusi 9 proc. punktų PVM kompensacija, ji buvo įtraukta į balandžio mėn. infliacijos skaičiavimą (sausio–kovo mėn. duomenys neperskaičiuoti).

Maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos balandžio mėn. kilo 18,5 proc. metiniu tempu ir lėmė 5,2 proc. punkto bendrosios infliacijos (kovo mėn. – 4,2 proc. p.). Pakilusios pasaulinės maisto žaliavų kainos, pabrangusi energija ir pakilęs darbo užmokestis padidino maisto prekių savikainą, o padidėjusios sąnaudos buvo perkeliamos į galutinio vartojimo maisto prekių kainas. Iš itin sparčiai brangusių maisto prekių grupių galima išskirti pieno produktus ir aliejų bei kitus riebalus – jie buvo atitinkamai 31 ir 27,7 proc. brangesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pieno produktų kainų šuoliui reikšmingą įtaką darė kilusios pieno supirkimo kainos – natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos kovo mėn. per metus padidėjo 48 proc., o aliejaus kainas veikė prasidėjus karui jaučiami aliejaus tiekimo iš Ukrainos trikdžiai.

Tebesitęsiant įtampai tiekimo grandinėse ir išaugus sąnaudoms dėl pabrangusios energijos bei kitų žaliavų, kylant darbo užmokesčiui, sparčiau kilo ir pramonės prekių bei paslaugų kainos. Pramonės prekių kainos balandžio mėn. kilo 10,6, o paslaugų – 11,5 proc. metiniu tempu. Ateinančiais mėnesiais, tikėtina, toliau matysime pakankamai spartų padidėjusios savikainos perkėlimą į galutinio vartojimo prekių ir paslaugų kainas.

Pagal išankstinį įvertį, metinė infliacija euro zonoje balandžio mėn. taip pat padidėjo ir sudarė 7,5 proc. (kovo mėn. – 7,4 %). Energija ir toliau brango daugiausia – 38 proc. metiniu tempu, tačiau, palyginti su kovo mėn., energija atpigo 3,7 proc. Balandžio mėn. sparčiau kilo paslaugų kainos – paslaugos brango 3,3 proc. metiniu tempu. Iš visų euro zonos šalių kainos sparčiausiai kilo Estijoje – balandžio mėn. jos buvo 19 proc. didesnės nei prieš metus.  

Duomenų komentaras: 2022 m. balandžio mėn. infliacijaDuomenų komentaras: 2022 m. balandžio mėn. infliacija

LB inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: