Darbuotojų trūkumo problema iš Lietuvos darbo rinkos nesitraukia, tačiau, įmonių vertinimu, pastarasis veiksnys veiklą riboja mažiau nei praėjusiais metais. Išliekanti aukšta kvalifikuotų darbuotojų paklausa, padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai veikia darbo užmokesčio raidą. Šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus šalyje padidėjo 10,3 proc. Nors atlyginimų augimo sparta mažėja jau metus, vertinant istoriškai, minėtas metinis augimas yra spartus.
Komentuoja Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnioji ekonomistė Justina Zajankauskaitė:
Atlyginimų augimo sparta lėtėja jau metus, tačiau augimas tebėra spartus. Šių metų pirmąjį ketvirtį darbo užmokestis šalyje buvo 10,3 proc. (žr. A pav.) didesnis nei prieš metus, tačiau ūgtelėjo mažiau nei vidutiniškai pernai (12,2 %) ir lėčiausiai per pastaruosius dvejus metus. Sparčiau nei įprastai (per pastarąjį dešimtmetį darbo užmokestis augo vidutiniškai po 9 % kasmet) augančios darbo sąnaudos rodo, kad darbdaviai stengiasi išlaikyti esamus darbuotojus, keldami jų atlyginimus, tačiau įmonių galimybės tęsti spartų darbo užmokesčio didinimą pamažu senka. Atlygio darbuotojams augimo stabilizavimąsi galima sieti su pamažu didėjančiu nedirbančių asmenų skaičiumi, lėčiau augančia darbuotojų samda ir palengva slopstančiais darbo jėgos trūkumo iššūkiais. Darbdavių vertinimu, darbuotojų trūkumas jau nebėra toks reikšmingas veiksnys, ribojantis įmonių veiklą (žr. B pav.). Metų pradžioje įvyko reikšmingų pokyčių: palyginti su 2023 m., paslaugų sektoriuje žmogiškųjų išteklių poreikis stabilizavosi. Kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose įmonių, susiduriančių su darbuotojų trūkumu, dalis taip pat yra artima arba net mažesnė už ilgalaikį vidurkį. Nepaisant Lietuvos ekonomikos atsigavimo ženklų šiais metais, pastaruosius dvejus metus neaugęs šalies ūkio aktyvumas, mažėjęs darbo našumas, didėjusios darbo sąnaudos verčia Lietuvos verslą iš naujo įsivertinti darbuotojų poreikį, kartu ribojant spartesnį darbo užmokesčio augimą.
Įtampa dėl naujų darbuotojų darbo rinkoje reikšmingiau neblėsta net ir didėjant nedirbančių asmenų skaičiui. Nedarbo lygiui išaugus iki 7,9 proc., itin didelė laisvų darbo vietų pasiūla neleidžia įtampai darbo rinkoje reikšmingiau sumažėti (žr. C pav.). Įtampos lygis krinta trečią ketvirtį iš eilės, tačiau vis dar yra pusantro karto didesnis nei vidutiniškai 2008–2023 m. Laisvų darbo vietų lygis beveik siekia istorines aukštumas ir sudaro 1,9 proc. Šalyje fiksuojama apie 28 tūkst. laisvų pozicijų samdomiesiems darbuotojams, apie 7 proc. daugiau nei prieš metus.
Didžiausias disbalansas tarp darbuotojų paklausos ir pasiūlos – aukštos kvalifikacijos veiklose (žr. D pav.). Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis šių metų pradžioje fiksuotas viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo (5,6 %), finansinės ir draudimo veiklos (2,7 %) bei informacijos ir ryšių (2,5 %) įmonėse. Šios veiklos lyderių pozicijų neapleidžia jau gana ilgą laiką. Tai rodo, kad darbdaviams sunku rasti darbuotojų, turinčių reikiamų įgūdžių, kadangi dirbančiųjų kvalifikacija, įgūdžiai ar patirtis neatitinka darbdavių poreikių siūlomoms laisvoms darbo vietoms užimti arba tokios kvalifikacijos žmonių nedomina siūlomos darbo sąlygos ir atlygis. Šiuo metu darbo rinkoje ypač trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, matyti, kad jų pasiūla nėra tokia didelė kaip nekvalifikuotų darbuotojų. Kvalifikuotų darbuotojų nedarbo lygis sudaro apie 7 proc. ir yra daugiau kaip du kartus mažesnis už nekvalifikuotų darbuotojų.
Nuo praėjusių metų pradžios stebima atlyginimų augimo dinamika viešajame ir privačiajame sektoriuose nepasikeitė: viešajame sektoriuje darbo užmokestis ir toliau kilo spartesniu metiniu tempu (12,7 %) nei privačiajame (9,3 %) (žr. A pav.). Pagrindinė viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimo paspartėjimo priežastis – sparčiai didėjantys sveikatos apsaugos (13,8 %) bei viešojo valdymo ir gynybos (11,4 %) darbuotojų atlyginimai. Pastarojoje veikloje metų pradžioje laisvų darbo vietų lygis padidėjo itin sparčiai ir buvo didžiausias nuo 2010 m. (žr. D pav.). Atlyginimų raidą viešojo sektoriaus veiklose veikia ne tik dirbantiesiems palanki darbo rinkos padėtis, siejama su įtempta situacija dėl darbuotojų trūkumo, tačiau ir 2024 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai. Nors privačiajame sektoriuje darbo užmokestis vis dar augo dviženkliu tempu daugelyje ekonominių veiklų, tačiau augimo tempai buvo nuosaikesni nei 2023 m. (žr. E pav.). Paslaugų sektoriaus įmonių nuotaikos nėra optimistiškos: Europos Komisijos skelbiamas paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis šių metų pirmąjį ketvirtį buvo blogiausias per pastaruosius ketverius metus. Nepaisant pastaruoju metu mažėjančio pramonės sektoriaus produktyvumo įtampa darbo rinkoje lemia tolesnį dviženklį atlyginimų augimą šiame sektoriuje. Tiesa, pramonėje nuotaikos kiek geresnės: po bene dvejų metų pertraukos apdirbamosios gamybos parduotos produkcijos apimtis paaugo reikšmingiau ir buvo didžiausia per dvejus metus. Pastarajame sektoriuje įmonių lūkesčiai gerėja tiek dėl gamybos apimties, tiek dėl darbuotojų poreikio.
Perkamajai galiai, kuri dėl infliacijos šuolio buvo sumažėjusi, atsistačius, o infliacijai greitu tempu leidžiantis žemyn, minimizuojasi kainų–atlyginimų spiralės įsisukimo rizika. Dėl infliacijos šuolio sumažėjusi perkamoji galia visiškai atsistatė ir šių metų pradžioje jau viršijo piką, fiksuotą 2021 m. Analizuojamu laikotarpiu realusis neto atlyginimas buvo 1,5 proc. didesnis nei 2021 m. (žr. F pav.). Vis dar esanti įtampa darbo rinkoje sudaro sąlygas darbuotojams derėtis dėl darbo užmokesčio didinimo, tačiau, pastaraisiais ketvirčiais lėčiau augant nominaliajam darbo užmokesčiui ir didėjant realiajam darbo užmokesčiui, kainų bei atlyginimų spiralės įsisukimo rizika – kai darbuotojai, derėdamiesi dėl atlyginimų, siekia kompensuoti kainų augimą, o sparčiau kylantis darbo užmokestis dar daugiau didina prekių ir paslaugų kainas – mažėja. Infliacijos rodikliui tebemažėjant, 2024 m. nominaliojo darbo užmokesčio augimas ir toliau viršys infliaciją, todėl gyventojų perkamoji galia ir toliau turėtų didėti.
Lietuvos banko inf.