Lietuvos banko duomenimis, 2021 m., palyginti su 2020 m., sukčiavimo atvejų skaičius padidėjo daugiau nei 3 kartus. Dėl investicinio sukčiavimo per šiuos dvejus metus gyventojai prarado daugiau nei milijoną eurų. Pagrindinės sukčiavimo, ypač investicinio, ir neteisėto finansinių paslaugų teikimo rizikos ir prevencijos priemonės skelbiamos naujausioje apžvalgoje.

„Kovoje su augančiu sukčiavimu ypač svarbus finansų rinkos dalyvių vaidmuo. Tinkamai pasirengę jie tampa vartotojų gynybos linija, kuri gali suardyti sukčių planus. O neskirdamas tinkamo dėmesio, finansų rinkos dalyvis pats gali tapti sukčių įrankiu ir smarkiai nukentėti. Dėl to svarbu nuolat stiprinti pinigų plovimo prevencijos priemones ir gilinti šios srities žinias, o mes stengiamės šiuo klausimu maksimaliai padėti“, – sako Lietuvos banko Pinigų plovimo prevencijos skyriaus vadovė Reda Stanytė.

Sukčių aktyvėjimas pastaraisiais metais yra globalus reiškinys, jis siejamas ir su pandemija (didėjo žmonių santaupos, todėl jie ieškojo būdų jas investuoti, žmonės vis daugiau laiko praleidžia namuose prie kompiuterių), ir su vis didesniu paslaugų perkėlimu į elektroninę erdvę, didėjančiu jų prieinamumu. 

Tam, kad netaptų sukčių įrankiais, finansų rinkos dalyviai visų pirma tinkamai ir įdėmiai, o ne formaliai, privalo vertinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir skirti atitinkamą dėmesį kliento pažinimo informacijai, periodiškai ją naujinti. Vertinant juridinius asmenis, būtina įsigilinti ir į jų veiklos pobūdį, ir į valdymo struktūrą, ir į kitas svarbias aplinkybes. Pavyzdžiui, išsamiau turėtų būti vertinami atvejai, kai skiriasi kliento ir naudos gavėjo gyvenamosios valstybės, klausimų turėtų kelti ir jurisdikcija (pvz., vadinamosios mokesčių mokėtojų rojaus šalys). Išsamus gerosios praktikos pavyzdžių sąrašas pateikiamas Sukčiavimo ir neteisėtų finansinių paslaugų teikimo rizikos valdymo ir prevencijos apžvalgoje..

Didžioji dalis skundų dėl sukčiavimo 2021 m. buvo susiję su investiciniu sukčiavimu, šiek tiek mažiau – su neteisėtu prisijungimu prie sąskaitos arba tapatybės vagyste, negautomis prekėmis arba nesuteiktomis paslaugomis, duomenų viliojimu (angl. phishing). Daugiau nei trečdalis skundų dėl sukčiavimo gauta dėl kitose šalyse įregistruotų virtualiojo turto operatorių. 

Lietuvos bankui nuo 2018 m. liepos mėn. pradėjus viešinti ir per maksimaliai trumpą laiką blokuoti nelegalias investicines paslaugas siūlančias interneto svetaines (tai unikali praktika visoje Europos Sąjungoje), gyventojų patirti nuostoliai reikšmingai sumažėjo. Vis dėlto jie nėra maži – ir pernai, ir užpernai gyventojai prarado daugiau nei po pusę milijono eurų. Didžiausia vieno asmens prarasta suma 2021 m. siekė 125 tūkst., 2020 m. – 137 tūkst. Eur. Faktiniai nuostoliai veikiausiai yra dar didesni, kadangi ne visi nukentėję asmenys kreipiasi į Lietuvos banką.

Dėl to labai svarbu, kad ne tik finansų įstaigos taikytų tinkamas su klientais susijusių rizikų valdymo priemones, tačiau ir patys gyventojai turėtų būti atsargūs, neužkibtų ant sukčių kabliukų ir prieš priimdami sprendimus tinkamai pasvertų visus argumentus už ir prieš. Rekomenduojame atsiminti dešimt paprastų patarimų, kurie padės apsisaugoti nuo sukčių, ir pasidalyti jais su artimaisiais, draugais, kolegomis:

  • Nepriimkite skubotų sprendimų – sukčiams būdinga skubinti žmones, skambinti netikėtu laiku, imtis kitų psichologinio spaudimo priemonių. Taip jie stengiasi žmogų išmušti iš pusiausvyros ir pasisavinti jo pinigus. Prisiminkite, kad pervesti pinigus yra lengva, o atgauti – sudėtinga, jei apskritai įmanoma.

     
  • Neinvestuokite į produktus, kurių nesuprantate, – sukčiai dažniausiai stengiasi suklaidinti įmantriomis frazėmis apie ypatingus produktus, jie darys viską, kad pasisavintų Jūsų pinigus.

     
  • Jeigu Jums paskambina ir žada „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“, iškart baikite pokalbį. Jeigu pasiūlymas skamba per daug gerai, greičiausiai tai nėra tiesa. Labiausiai tikėtina – kad greičiausiai Jūs apskritai niekur neinvestuotumėte, o atiduotumėte savo pinigus sukčiams per suklastotą svetainę. 

     
  • Į pasiūlymą investuoti atsakykite klausimu – kurioje jurisdikcijoje esate registruoti ir kokia priežiūros institucija Jus prižiūri. Tai ne panacėja, bet padeda atbaidyti sukčius ir taupyti laiką bei nervus. Jeigu vis dėlto išgirsite kokios nors institucijos pavadinimą, būtinai patikrinkite, ar ji realiai egzistuoja ir ką ji prižiūri.

     
  • Atmeskite pasiūlymus, kuriais kiti asmenys už atlygį prašo naudotis Jūsų sąskaita ar socialinio tinklo paskyra. Pirmu atveju galite tapti pinigų mulu, o už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Antru – Jūsų paskyra gali būti naudojama ir neteisėtų paslaugų reklamai ar kitiems nusikalstamiems tikslams. 

     
  • Tikrinkite faktus! Ieškokite atsiliepimų apie siūlančiuosius investicines ir kitas paslaugas viešai prieinamose paieškos sistemose ar socialiniuose tinkluose, tikrinkite, ar jie turi teisę teikti investicines paslaugas priežiūros institucijų (Lietuvos atveju – Lietuvos banko interneto svetainėje) sąrašuose. Įsitikinkite, ar pardavėjo, investicinių paslaugų teikėjo interneto svetainė prasideda https, ar atitinka kiekvienas pavadinimo simbolis, ar svetainėje veikia nuorodos į gilesnius lygius. Kilus net ir menkiausiai abejonei, geriau nerizikuokite.  

     
  • Lyginkite kainas. Jeigu socialiniuose tinkluose matote skelbimą, kad, pavyzdžiui, telefonas, kuris parduotuvėje kainuoja 1 000 Eur, parduodamas už 100 Eur, pagalvokite, ar taip gali būti. Patikrinkite kainas bent kelias parduotuves. Jeigu matote, kad jos skiriasi keliais kartais – tai greičiausiai apgaulė.

     
  • Neatskleiskite jautrių asmens duomenų. Tokie asmens duomenys kaip prieigos prie asmeninės banko paskyros slaptažodžiai, kodai, kortelės kodas – Jūsų turtas, lygiai toks pat kaip ir pinigai. Jeigu jie pateks į sukčių rankas, galite prarasti lėšas. Jeigu gaunate įtartinų žinučių iš paslaugų teikėjų, bankų, pirmiausia susisiekite su jais. Prisiminkite, kad bankai niekada neskambina ir nesiuntinėja žinučių, prašydami atskleisti prisijungimo prie banko paskyros duomenis. Ir jokiu būdu automatiškai nesuveskite kodų, jeigu toks reikalavimas pasirodo mobiliojo prietaiso ekrane – jeigu nieko nepirkote, tai gali būti bandymas užvaldyti Jūsų sąskaitą.    

     
  • Norėdami gauti pervedimą už parduodamą prekę, Jums reikia nurodyti tik savo sąskaitos, o ne kortelės numerį. Atsiminkite – lėšų gavimui į sąskaitą nereikia jokio asmens tapatybės patvirtinimo nei Smart ID, nei mobiliuoju parašu ar kodų generatoriumi. Lėšų gavimui nereikia nurodyti ir specialaus trijų skaitmenų kodo, esančio ant Jūsų kortelės (CVV). Jeigu iš Jūsų šių duomenų prašoma ar reikalaujama, tuojau pat nutraukite ryšį su tokiu pirkėju.

     
  • Būkite pilietiški – jeigu matote įtartinų skelbimų, ypač su žinomais žmonėmis, kurie kviečia investuoti į neįtikėtinai pelningus produktus, praneškite socialinių tinklų, skelbimų portalų administratoriams, Lietuvos bankui. Bendromis jėgomis kovoti su sukčiais lengviau. 

Sukčiavimo ir neteisėtų finansinių paslaugų teikimo rizikos valdymo ir prevencijos apžvalga.

Lietuvos banko inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: