Metinė infliacija Lietuvoje kovo mėn. toliau augo ir sudarė 15,6 proc. (vasario mėn. – 14,0 %). Kovo mėn. infliacijos duomenys jau rodo karo įtaką, kurią labiausiai atspindi dėl kilusių naftos kainų brangę degalai. Ši prekių grupė kartu su brangusiomis maisto prekėmis daugiausia prisidėjo prie metinės infliacijos padidėjimo kovo mėn., praneša Lietuvos bankas. 

Komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė

Metinė infliacija Lietuvoje kovo mėn. toliau augo ir sudarė 15,6 proc. (vasario mėn. – 14,0 %). Kovo mėn. infliacijos duomenys jau rodo karo įtaką, kurią labiausiai atspindi dėl kilusių naftos kainų brangę degalai. Ši prekių grupė kartu su brangusiomis maisto prekėmis daugiausia prisidėjo prie metinės infliacijos padidėjimo kovo mėn.

Kovo mėn. Brent rūšies naftos vidutinei kainai pakilus iki 112 JAV dol. už barelį, pakilo ir naftai imlios produkcijos – degalų – kainos. Per kovo mėn. degalai ir tepalai pabrango 15,1 proc. ir kainavo 41,2 proc. daugiau nei prieš metus ir lėmė 2,5 proc. punkto bendrosios infliacijos. Nors šiuo metu naftos kaina sumažėjo ir siekia apie 100 JAV dol. už barelį, tačiau naftos kainas gaubia didelis neapibrėžtumas, susijęs su tolesnėmis sankcijomis Rusijai bei naftos tiekimo apimtimi.

Maisto kainos kovo mėn. kilo spartesniu – 15 proc. – metiniu tempu ir lėmė 4,2 proc. punkto bendrosios infliacijos (vasario mėn. – 3,8 proc. p.). Pakilusios maisto žaliavų kainos, pabrangusi energija ir pakilęs darbo užmokestis padidino maisto prekių savikainą, o padidėjusios sąnaudos buvo perkeliamos į galutinio vartojimo maisto prekių kainas. Tai buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę maisto kainų augimą. Be šių veiksnių, maisto kainas šiek tiek galėjo paveikti ir kai kurių prekių, pavyzdžiui, aliejaus, tiekimo iš Ukrainos trikdžiai prasidėjus karui ar, išaugus gyventojų susirūpinimui, padidėjusi kai kurių ilgesnio vartojimo produktų paklausa. Kovo mėn., palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, labiausiai pakilo daržovių (34,7 %), aliejaus ir kitų riebalų (25,6 %) bei pieno produktų (23,1 %) kainos. Mažiausiai kilo mėsos kainos – jos kovo mėn. buvo 8,3 proc. didesnės nei prieš metus. Žvelgiant į ateitį, tikėtina, kad maisto kainos dar kils. Tam įtakos turės pakilusios trąšų bei pašarų kainos, veiksiančios būsimos produkcijos kainas, ir tebekylančios pasaulinės maisto žaliavų kainos. Stipriai paveiktos prasidėjusio karo pasaulinės maisto žaliavų kainos vien per kovo mėn. pakilo 12,6 proc. ir buvo 33,6 proc. didesnės nei prieš metus.

Tebesitęsianti įtampa pasaulinėse tiekimo grandinėse ir pakilusios įvairių gamybos žaliavų bei energijos išteklių kainos toliau lemia spartų pramonės prekių ir administruojamųjų kainų augimą. Itin sparčiai didėja kietojo kuro ir šilumos kainos. Kovo mėn. per metus kietojo kuro kainos pakilo 83,8, o šilumos kainos – 88,3 proc.

Sparčiai augant darbo užmokesčiui ir tebesant stipriai vidaus paklausai, paslaugų kainos kyla vis daugiau. Metinis paslaugų kainų augimas kovo mėn. sudarė 10,6 proc. Tarp sparčiai brangstančių ar didesnę vartojimo krepšelio dalį sudarančių paslaugų paminėtinos maitinimo ir būsto priežiūros bei remonto paslaugos. Jos kovo mėn. kilo atitinkamai 12,5 ir 23,9 proc. metiniu tempu.

Metinė infliacija euro zonoje kovo mėn. taip pat padidėjo ir sudarė 7,5 proc. (vasario mėn. – 5,9 %). Infliacijos padidėjimui didžiausią įtaką padarė sparčiai kilusios energijos kainos, kurios buvo 44,7 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

2022 m. kovo mėn. infliacija2022 m. kovo mėn. infliacija

 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: