„Konsultacija suteikė vertingos informacijos, kur konkrečiai skiriasi mokėjimo paslaugų teikėjų ir klientų požiūriai, dėl ko kyla daugiausia nesusipratimų. Atsižvelgdami į gautus komentarus ir pasiūlymus, parengėme priemones, kad finansų įstaigų prašymai dėl klientų pažinimo informacijos vartotojams būtų aiškesni ir labiau individualiai pritaikyti, ją teikti būtų paprasčiau ir patogiau“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Visi licencijuoti Lietuvos finansų rinkos dalyviai privalo įgyvendinti įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus. Pagrindinė priemonė yra kliento pažinimas (angl. Know your customer, KYC), kurios esmė – nuolat rinkti, stebėti ir atnaujinti informaciją apie klientą ir jo mokėjimo įpročius. 

Vieša konsultacija parodė, kad daugiausia nesusipratimų kyla dėl vartotojo ir mokėjimo paslaugų teikėjo nesusikalbėjimo. Vartotojai dažnai nesupranta, ko iš jų norima ir kodėl, piktinasi, kad finansų rinkos dalyviai prašo perteklinės informacijos ir dokumentų, sako, kad nesupranta teisinės kalbos, kuria suformuluoti reikalavimai.

Lietuvos banko nuomone, mokėjimo paslaugų teikėjai turi klientams išsamiai paaiškinti, kodėl prašo vienos ar kitos informacijos, tam tikrų dokumentų, nurodyti šaltinius, kur būtų galima juos gauti. Geroji praktika būtų pateikti konkretaus atsakingo darbuotojo kontaktus, kad, kilus klausimų, vartotojai galėtų kreiptis į jį tiesiogiai. Nesuprasdamas reikalavimų, neturėdamas su kuo pasikonsultuoti, vartotojas neretai vengia teikti informaciją finansų rinkos dalyviui. Toks elgesys gali baigtis ir mokėjimo paslaugų apribojimu ar net nutrauktais dalykiniais santykiais. 

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma atvejų klientai, ypač gyventojai, nėra finansinių paslaugų specialistai, būtų tikslinga teisės aktuose nurodytus reikalavimus perteikti paprastesne kalba. Savo ruožtu Lietuvos bankas prisidės prie vartotojų ir paslaugų teikėjų komunikacijos gerinimo rengdamas papildomas informacines priemones.

Vienas iš būdų, kaip efektyviau rinkti ir atnaujinti kliento pažinimo informaciją, Lietuvos banko nuomone, galėtų būti standartizuotos anketos, pritaikytos konkrečioms skirtingoms vartotojų grupėms (pavyzdžiui, studentams, senjorams, juridiniams asmenims, nevyriausybinėms organizacijoms ir pan.). Be to, anketos duomenis būtų galima atnaujinti ankstesnės anketos pagrindu, klientui juos pakoreguojant ar papildant (jeigu yra toks poreikis).

Centrinis bankas taip pat įvertins galimybes ir, esant poreikiui, inicijuos teisės aktų pakeitimus, kad finansų rinkos dalyviams būtų paprasčiau gauti kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų (pvz., nebūtų reikalaujama, kad prašymas gauti tokius duomenis ir informaciją būtų patvirtintas kliento parašu). 

Siekdamas sumažinti rizikos vengimo (t. y. kai užuot valdęs riziką, finansų rinkos dalyvis nusprendžia nepradėti dalykinių santykių su klientu ar juos nutraukti, taip užkirsdamas jam prieigą prie mokėjimo paslaugų, angl. de-risking) tikimybę, Lietuvos bankas planuoja periodiškai rinkti informaciją iš finansų rinkos dalyvių apie nutrauktus ar atsisakytus pradėti dalykinius santykius dėl rizikos vengimo. Šiuo metu tokią informaciją privalo pateikti tik bankai, atsisakę pradėti dalykinius santykius arba juos nutraukę tik su mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigomis.  

Konsultaciją dėl mokėjimo paslaugų vartotojų patirties Lietuvos bankas paskelbė po 2021 m. antroje pusėje atlikto tyrimo dėl rizikos vengimo politikos taikymo praktikos. Atsakymus į viešos konsultacijos dokumente iškeltus klausimus pateikė vartotojams atstovaujančios organizacijos, finansų rinkos dalyviai, juos vienijančios asociacijos, politinė partija, advokatų profesinė bendrija.

Viešos konsultacijos Mokėjimo paslaugų vartotojų patirties gerinimas, mokėjimo paslaugų teikėjams jų atžvilgiu taikant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones rezultatų apžvalga (270.3 KB download icon)