Nuo 2026 metų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje įsigalios reikšmingi muitinės ir mokesčių srities pokyčiai, aktualūs importuotojams, vežėjams, muitinės tarpininkams. Baigiasi pereinamasis pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo laikotarpis, įsigalioja nauja antrinių muitinio įvertinimo metodų deklaravimo tvarka, keičiasi įvežimo bendrųjų deklaracijų teikimo reikalavimai, nustatomas nealkoholinių saldintų gėrimų apmokestinimas akcizais ir numatomas fiksuoto dydžio muitas mažos vertės siuntoms. Lietuvos muitinė ragina su šiais pokyčiais susipažinti iš anksto ir įsivertinti jų poveikį vykdomai veiklai.
KEIČIASI ĮVEŽIMO BENDRŲJŲ DEKLARACIJŲ TEIKIMO TVARKA
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įvežimo bendrųjų deklaracijų (ENS) duomenys apie prekes, į Europos Sąjungos muitų teritoriją per Lietuvą įvežamas kelių ir geležinkelių transportu, turės būti teikiami į Importo kontrolės sistemą 2 (ICS2). Iki šiol šie duomenys, Europos Komisijai leidus taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, galėjo būti pateikiami į nacionalinę Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (MDAS), tačiau šio pereinamojo laikotarpio galiojimas baigiasi.
Lietuvos muitinė primena, kad iki 2025 m. gruodžio 31 d. įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis ir su jomis susijusį pranešimą apie prekių pateikimą (PN) prekėms, įvežamoms kelių ir geležinkelių transportu, dar galima pateikti MDAS priemonėmis. Tačiau nuo 2026 m. sausio 1 d. ENS duomenys turės būti teikiami tik ICS2 sistemai, o pranešimai apie prekių pateikimą – Prekių pateikimo muitinės kontrolei sistemai (PPMKS).
Išankstinę informaciją apie į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežamas prekes privalo pateikti muitinės nustatyti prievolininkai elektroniniu būdu. Ši informacija pateikiama įvežimo bendrojoje deklaracijoje, kurioje nurodomi Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyti privalomi duomenys. Teikiant deklaraciją itin svarbu tinkamai aprašyti prekes – aprašymas turi būti pakankamas, kad muitinė galėtų aiškiai identifikuoti gabenamas prekes. Europos Komisija yra paskelbusi tinkamo ir netinkamo prekių aprašymo pavyzdžius.
Išankstinė informacija turi būti pateikiama per nustatytus terminus, kurie priklauso nuo naudojamos transporto rūšies ir reiso pobūdžio. Kelių transportu vežamų prekių atveju duomenys turi būti pateikti ne vėliau kaip likus vienai valandai iki prekių atvežimo į pirmosios įvežimo muitinės įstaigos kompetencijai priskirtą vietą, o geležinkelių transportu – ne vėliau kaip likus vienai arba dviem valandoms, priklausomai nuo reiso trukmės. Kitoms transporto rūšims taikomi atskiri terminai.
Jeigu muitinė nustato, kad išankstinė informacija apie įvežamas prekes nebuvo pateikta, pagrindinis prievolininkas privalo nedelsdamas pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją. Už išankstinės informacijos nepateikimą, pavėluotą pateikimą ar neteisingų duomenų nurodymą taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.
Atkreiptinas dėmesys, kad ne visoms prekėms taikoma prievolė teikti išankstinę informaciją. Ji netaikoma, be kita ko, korespondencijai, tam tikriems asmeniniams daiktams, diplomatiniams kroviniams, karinės paskirties prekėms, taip pat kitais Europos Sąjungos teisės aktuose numatytais atvejais.
ENS duomenys ICS2 sistemai gali būti teikiami tiek sistema–sistema būdu, naudojant Europos Komisijos reikalavimus atitinkančią programinę įrangą, tiek per Europos Komisijos sukurtą bendrą verslininko sąsają. Pranešimai apie prekių pateikimą, susiję su ICS2 pateiktomis deklaracijomis, teikiami PPMKS per tam skirtą programinę įrangą arba per kliento portalą, pasiekiamą per Vieno langelio sistemą. Neveikiant ICS2 ar susijusioms nacionalinėms sistemoms, taikomas veiklos tęstinumo planas.
BAIGSIS PEREINAMASIS PASIENIO ANGLIES DIOKSIDO KOREKCINIO MECHANIZMO LAIKOTARPIS
2025 m. gruodžio 31 d. baigsis pereinamasis pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (toliau – PADKM) laikotarpis. Fiziniai ir juridiniai asmenys, importuojantys į Sąjungos muitų teritoriją Reglamento (ES) 2023/956 (toliau – PADKM reglamentas) I priede išvardytas prekes iš trečiųjų šalių, privalo pateikti PADKM ketvirtinę ataskaitą iki 2026 m. sausio 31 d. už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Išimtys taikomos prekėms, kurių kilmės šalis yra viena iš PADKM reglamento III priedo 1 punkte išvardytų trečiųjų valstybių ir teritorijų, ir prekėms, kurių bendra vienos siuntos vertė neviršija 150 Eur.
Svarbu: pavėluotai teikti PADKM ketvirtinių ataskaitų nebus galimybės. Primename, kad PADKM ataskaitos teikiamos per Europos Komisijos sukurtą ataskaitų teikimo portalą: cbam.ec.europa.eu/declarant. Prisijungimo prie PADKM portalo ir ataskaitų teikimo gaires galima rasti čia.
Pilnas PADKM įgyvendinimas – nuo 2026 m. sausio 1 d.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. PADKM prekes į Europos Sąjungos muitų teritoriją galės importuoti:
- Įgaliotieji PADKM deklarantai.
- Fiziniai ir juridiniai asmenys, importuojantys mažiau nei 50 tonų bendro metinio PADKM prekių kiekio.
- Asmenys, kurių paraiška dėl autorizuoto deklaranto statuso buvo pateikta iki 2026 m. kovo 31 d. ir šiuo metu yra nagrinėjama.
Paraiškos dėl įgaliotojo PADKM deklaranto statuso suteikimo teikiamos adresu: https://cbam.ec.europa.eu/authorised-declarant.
Daugiau aktualios informacijos apie PADKM galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje: Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism – CBAM).
Už PADKM reglamento nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga kompetentinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūra. Ataskaitų pildymo ir kitais klausimais prašome kreiptis į Konsultacijų tarnybą.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. išmanioji Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema (iMDAS), sąveikaudama su ES sertifikatų mainų sistema (SW-CERTEX), automatiškai tikrins PADKM sertifikato – galiojimą.
Nuo šios datos, deklaruojant Reglamento (ES) 2023/956 I priede nurodytas prekes arba iš jų perdirbtus produktus išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, bus tikrinama, ar prekes į ES importuoja įgaliotasis PADKM deklarantas. Todėl importo muitinės deklaracijoje, duomenų elemente „Papildomasis dokumentas“ (12 03 000 000), privaloma nurodyti dokumento rūšies kodą Y128 ir PADKM sertifikato numerį.
Lietuvos muitinė primena, kad iMDAS jau šiuo metu sąveikauja su SW-CERTEX ir automatiškai tikrina kitų dokumentų galiojimą, įskaitant fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (FGAS), ozono sluoksnį ardančių medžiagų (ODS), kultūros vertybių importo, medienos produktų (FLEGT), ekologinių produktų (COI) bei įvairių bendrųjų sveikatos įvežimo dokumentų sertifikatus.
Deklarantai raginami iš anksto susipažinti su Importo deklaracijų surašymo taisyklėmis ir įsivertinti, ar jų deklaravimo procesai yra pasirengę naujiems reikalavimams. Europos Komisijos paaiškinimai dėl F-dujų reglamento įgyvendinimo, integruojant jį į ES CSW-CERTEX sistemą, skelbiami Europos Komisijos interneto svetainėje.
NAUJI AKCIZAI SALDINTIEMS GĖRIMAMS
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja akcizai nealkoholiniams saldintiems gėrimams ir jų koncentratams (2025 m. birželio 17 d. priėmus Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir II skyriaus papildymo devintuoju skirsniu įstatymą Nr. XV-286).
Akcizais bus apmokestinami gėrimai, į kuriuos gamybos metu papildomai pridedama cukrų (kai jų kiekis viršija 2,5 g / 100 ml) ir (ar) saldiklių, taip pat jų koncentratai (maisto produktai, kuriuos skiedžiant vandeniu ar kitais skysčiais ruošiami saldinti gėrimai). Saldintais gėrimais nelaikomi: farmacijos produktai; medicinos priemonės; maisto papildai; specialiosios medicininės paskirties maisto produktai; pradinio ir tolesnio maitinimo kūdikių mišiniai.
Nuo 2026 sausio 1d. už iš trečiųjų šalių importuojamus nealkoholinius saldintus gėrimus (jų koncentratus), atsiranda prievolė mokėti importo akcizus, nustatytus Akcizų įstatymo 78 straipsnyje:
Gėrimams su pridėtiniais cukrumis (kai >2,5 g/100 ml)
• 7,4 Eur už produkto hektolitrą, kai cukrų kiekis mažesnis nei 8 g/100 ml
• 21 Eur produkto hektolitrą, kai cukrų kiekis 8 g/100 ml arba didesnis
Gėrimams, kuriuose yra ≤2,5 g/100 ml pridėtinių cukrų ir saldiklių arba tik saldiklių
• 7,4 Eur už produkto hektolitrą
Gėrimų koncentratams
• 105 Eur už produkto hektolitrą, jei koncentratas skystas
• 4,3 Eur už kilogramą, jei koncentratas nėra skystas
Atsižvelgiant į tai, saldinti energiniai, pieno, kefyro, pasukų gėrimai, tirpieji kavos, kakavos, arbatos gėrimų koncentratai, kisieliaus koncentratai, gira, saldinti vaisvandeniai, saldintas vanduo ar mineralinis vanduo ir kiti panašūs gėrimai (koncentratai) bus apmokestinami akcizais. Akcizus už importuojamus saldintus gėrimus administruos Lietuvos muitinė, o už Lietuvoje pagamintus ar iš ES įsigytus – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Prieš pateikiant prekes išleidimui į laisvą apyvartą, importuotojai turi turėti ir kartu su importo muitinės deklaracija pateikti pridėtinių ir (ar) natūralių cukrų kiekį produkte pagrindžiančius dokumentus (gamintojo sertifikatus, pardavėjo, tiekėjo ar pan. dokumentus), kuriais remiantis būtų galima vienareikšmiai identifikuoti parametrus (pagaminto produkto sudėtį, gamybos metu pridėtus (nepridėtus) cukrus, jų kiekius ir (ar) saldiklius), būtinus akcizų apskaičiavimui.
Lietuvos muitinė, valdydama riziką, atliks kontrolės veiksmus, įskaitant mėginių ėmimą ir parametrų nustatymą Muitinės laboratorijoje.
Muitinė glaudžiai bendradarbiauja su VMI, siekdama užtikrinti vienodą teisės aktų taikymą.
Kur rasti daugiau informacijos?
Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainėje (skiltis „Naudinga / DUK“) pateikiami paaiškinimai dėl skirtingų produktų apmokestinimo, tarp jų – sulčių, tirpiųjų gėrimų, kisieliaus, pieno ar kitų gaminių traktavimo akcizų objektu:
https://www.vmi.lt/evmi/5717
Konkrečias nealkoholinių saldintų gėrimų (koncentratų), cukrų, saldiklių ir kitas sąvokas, taikomus akcizų tarifus ir kitas nuostatas dėl akcizų taikymo galima rasti Teisės aktų registre paskelbtoje Akcizų įstatymo suvestinėje redakcijoje (2026-01-01 – 2026-12-31).
KEIČIASI ANTRINIŲ MUITINIO ĮVERTINIMO METODŲ DEKLARAVIMAS
Nuo 2026 m. sausio 15 d. įsigalios antrinių muitinio įvertinimo metodų deklaravimo pokyčiai. Jie susiję su naujo iMAPS funkcionalumo, integruoto su iMDAS, įdiegimu.
Nuo nurodytos datos, kai prekės deklaruojamos taikant antrinius muitinio įvertinimo metodus (kodai „2“, „3“, „4“, „5“ ir „6“), mokesčiai bus perskaičiuojami automatiškai. Tai reiškia, kad sistema pati atliks mokesčių skaičiavimus pagal pateiktus duomenis, nebetaikant ankstesnio skaičiavimo principo.
Keičiasi ir muito apskaičiavimo pagrindas. Muitai nebebus skaičiuojami nuo sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės kainos bei muitinę vertę patikslinančių pridedamų ar atimamų sumų. Nuo šiol muito pagrindą, žymimą mokesčio rūšies kodu A00, deklaracijoje nurodys pats deklarantas arba muitinės darbuotojas, kai muitinė priima sprendimą dėl muitinės vertės perskaičiavimo.
Taip pat keičiasi statistinės vertės nustatymo tvarka. Deklarantas privalės nurodyti statistinę vertę, kuri turi atitikti muito pagrindą (A00) ir apimti visas muitinės vertę sudarančias pridedamas bei neįskaitytinas sumas.
Jeigu deklaracijoje pateikiamos kelios prekės, o deklaruojant taikomi skirtingi muitinės vertės nustatymo metodai ir yra muitinę vertę patikslinančių sumų, jos bus proporcingai paskirstomos pagal prekių neto masę. Šios sumos bus pridedamos tik prie tų prekių, kurių muitinės vertė nustatoma taikant pirmąjį metodą (kodas „1“). Prekių, kurioms taikomi antriniai muitinio įvertinimo metodai, vertė dėl šių sumų didinama nebus.
Lietuvos muitinė ragina deklarantus ir muitinės tarpininkus iš anksto susipažinti su numatytais pokyčiais ir įsivertinti, ar jų naudojami deklaravimo procesai bei informacinės sistemos yra pasirengusios naujai tvarkai.
NUO LIEPOS1 D. – FIKSUOTO DYDŽIO MUITAS MAŽOS VERTĖS SIUNTOMS IŠ E-PREKYBOS
Nuo 2026 m. liepos 1 d. Europos Sąjungoje (ES) bus įvestas 3 eurų fiksuoto dydžio muitas prekėms, įsigyjamoms elektroninėje prekyboje ir atsiunčiamoms mažos vertės siuntose, kurių bendra vertė neviršija 150 eurų.
Toks sprendimas priimtas 2025 m. gruodžio 12 d. vykusiame ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje, siekiant reaguoti į sparčiai augančius e-prekyboje įsigyjamų prekių srautus į ES.
Šiuo metu mažos vertės siuntoms taikomas atleidimas nuo importo muito sukuria konkurencinį disbalansą ES didmeninio sektoriaus verslininkams, kuriems tokios lengvatos netaikomos. Be to, tokios siuntos dažnai siejamos su sukčiavimo atvejais, kelia riziką vartotojų sveikatai, saugumui ir aplinkai. Todėl nuspręsta skubos tvarka taikyti paprastą ir laikiną priemonę, kuri galios tol, kol bus įgyvendintos nuolatinės mažos vertės siuntų importo reguliavimo priemonės.
3 eurų fiksuoto dydžio muitas bus taikomas kiekvienai mažos vertės siuntoje esančiai prekių rūšiai. Jis bus taikomas, kai prekės įsigyjamos iš ne ES pardavėjų, kurie PVM mokėjimui ES naudojasi importo vieno langelio (IOSS) schema, taip pat kai prekės atsiunčiamos pašto siuntomis. Europos Komisija reguliariai vertins šio sprendimo poveikį ir, prireikus, teiks siūlymus dėl jo pakeitimų.
Priėmus šį sprendimą, 2026 m. pradžioje bus parengti atitinkami ES muitų teisės aktų pakeitimai, susiję su mažos vertės siuntų deklaravimo muitinei tvarka ir kitais būtinais pokyčiais.
LR Muitinės inf.
