Per 25 metus Lietuvoje buvo sukurta prieglobsčio sistema, kurios priėmimo sąlygas ir prieglobsčio procedūras nuo 2010 metų stebi Lietuvos Raudonasis Kryžius susitarimo tarp Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) regioninio biuro Baltijos ir Šiaurės šalims, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) bei 2020 m. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro susitarimo pagrindu. Nuo 2017 metų stebėsena taip pat finansuojama Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis. Lietuvos Raudonasis Kryžius, teikdamas stebėsenos vizitų ataskaitas valstybės insitucijoms, siekia atkreipti dėmesį į trūkumus ir ieškoti sprendimų stebėsenos metu identifikuotiems iššūkiams spręsti.

Iš 3597 prieglobsčio Lietuvoje pasiprašiusių užsieniečių, daugiausiai prieglobstį gavusių – afganistaniečiai

Migracijos departamento duomenimis, per 2021 metus prieglobsčio Lietuvoje pasiprašė 3597 užsieniečiai, daugiausia jų – iš Irako (60,1 proc. visų prašymų), Afganistano, Baltarusijos, Rusijos Federacijos, Kamerūno, Sirijos ir kt. Daugiau nei 80 proc. priimtų prieglobsčio prašymų buvo II-oje metų pusėje, rugpjūčio mėnesį (1 160 prašymas). Prieglobsčio prašymų skaičiaus padidėjimas susijęs su smarkiai išaugusiu asmenų, neteisėtu būdu patekusių į šalį, skaičiumi. Statistikos departamento duomenimis, iki metų pabaigos buvo fiksuoti 4 326 neteisėtu būdu į šalį patekę asmenys. Iki 2021-11-01 Migracijos departamentas buvo tenkinęs 7,8 proc. visų pateiktų prieglobsčio prašymų. Daugiausiai sprendimų suteikti prieglobstį buvo priimta rugsėjį. Beveik visais atvejais iš jų prieglobstis suteiktas iš Kabulo evakuotiems Afganistano piliečiams, talkinusiems Lietuvos kariuomenei, JT, ES ir kt. institucijoms misijose Afganistane ir talkinusių piliečių šeimoms.

Lietuvos Raudonasis Kryžius per metus atliko 116 stebėsenos vizitų migrantų stovyklose

Per 2021 m. Lietuvos Raudonasis Kryžius atliko 116 stebėsenos vizitų, kurių pagrindu parengtos 92 ataskaitos. Dažniausiai stebėti objektai buvo: VSAT Pabradės Užsieniečių registracijos centras, Ruklos Pabėgėlių priėmimo centras, VSAT G. Žagunio pasienio užkarda (toliau – PU) ir Kapčiamiesčio PU, Švenčionių PU ir Kabelių PU. Vertinant I-ojo pusmečio stebėsenos rezultatus, galima konstatuoti, kad prieglobsčio sistema (prieglobsčio prašymų priėmimas, gyvenimo sąlygų užtikrinimas, pirminės procedūros (apklausos)) funkcionavo praktiškai be didesnių trikdžių, neskaitant objektyvių iššūkių, kuriuos dėl karantino patyrė valstybė ir visuomenė. Tačiau birželio mėnesį išaugę atvykstančių žmonių srautai situaciją pakeitė iš esmės. Kritinis taškas buvo pasiektas liepą, kai 9 šalies savivaldybėse spontaniškai atsirado daugiau nei 30 laikino apgyvendinimo taškų. Liepos-rugsėjo mėnesiais buvo fiksuota daugiausiai neatitikimų minimaliems humanitariniams standartams ir nusiskundimų iš kalbintų prieglobsčio prašytojų.

Atlikus 32 pakartotinius vizitus į stovyklas, kurioms teiktos rekomendacijos dėl neatitikimų minimaliems humanitariniams standartams, nustatyta, kad buvo pataisyti ne visi, o tik dalis probleminių aspektų.

Po rekomendacijų labiausiai pagerėjo prieiga prie medicinos paslaugų (buvo suorganizuotos mobilios medikų komandos), taip pat maitinimas (užtikrintas maitinimas karštu maistu bent kartą per dieną), humanitarinės pagalbos tiekimas, papildomo apsipirkimo organizavimas.

Laikinose stovyklose sąlygos neatitiko ES ir tarptautinių standartų

Metinėje Lietuvos Raudonojo Kryžiaus stebėsenos ataskaitoje nustatyta, kad buvo susiduriama su daugybe iššūkių dėl aiškios tvarkos ir sistemos nebuvimo: buvo vėluojama priimti užsieniečių prieglobsčių prašymus, jų registracija, pažeidžiamumo nustatymas ir apgyvendinimas, atsižvelgiant į pažeidžiamumą, nebuvo efektyvus ir ilgą laiką strigo, o gyvenimo sąlygos prieš migrantus perkeliant į ilgalaikio apgyvendinimo vietas – buvo nepatenkinamos.

Buvo susiduriama su stovyklų perpildymo, šildymo, maitinimo, geriamojo vandens ir vandens buities reikmėms, higienos sąlygų sanitariniuose mazguose ir bendrose patalpose, prieigos prie medicinos paslaugų ir vaistų, taip pat kitų paslaugų – socialinių, psichologo paslaugos, užimtumo ir švietimo veiklų problemomis.

Taip pat nepatenkinamai įvertinti apsaugos aspektai prieš perkeliant migrantus į ilgalaikio apgyvendinimo vietas: teisės į privatumą ir orias gyvenimo sąlygas užtikrinimas, vienišų vyrų ir moterų, taip pat nelydimų nepilnamečių atskyrimas, dėl etninių, religinių, rasinių ir kitų socialinių priežasčių kylanti įtampa, galimai iš apsaugą užtikrinančių pareigūnų patiriamas smurtas, papildomas judėjimo suvaržymas stovyklų viduje, kai negalimas buvimas lauke arba buvimo laikas yra stipriai apribotas. Užsieniečiams trūko informacijos suprantama kalba apie prieglobsčio procedūras, galimybės suprasti vykstančias procedūras ir prieiga prie teisinės pagalbos buvo ribotos.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus stebėtojai įvertino naujai kuriamus ilgalaikio apgyvendinimo centrus

Etapas nuo spalio iki metų pabaigos žymi stabilizavimosi periodą. Dėl taikomos apgręžimo praktikos atvykstančiųjų žmonių skaičiaus augimas buvo sustabdytas. Dėmesys sutelktas į esamų gyvenimo sąlygų centruose gerinimą. Be to, šis etapas sietinas su apgyvendinimo sistemos susitvarkymu, kai atsirado nauji ilgalaikio apgyvendinimo centrai, pradėtos teikti paslaugos. Iki spalio šalia jau veikusių Pabradės URC, Ruklos PPC ir Jiezno paramos šeimai centro (toliau – PŠC) buvo įkurti 3 nauji priėmimo centrai: Medininkų URC, Kybartų URC ir Naujininkų PPC. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus stebėtojams buvo sudarytos galimybės įvertinti apgyvendinimo sąlygas Kybartuose ir Naujininkuose prieš įrengiant ilgalaikio apgyvendinimo vietas.

Pateikus rekomendacijas, sąlygos Naujininkų PPC buvo palaipsniui gerinamos. Tuo tarpu įvertinus Kybartuose esančią infrastruktūrą ir sąlygas konstatuota, kad objektas, kurio pirminė paskirtis – įkalinimas, gali būti tik laikinas sprendimas perkeliant užsieniečius iš Rūdninkų poligono šąlant orams. Suradus kitą objektą, kuris neturėtų stigmatizuojančių elementų, Migracijos departamento sprendimų laukiančius užsieniečius LRK rekomendavo perkelti į kitas patalpas. Iki metų pabaigos didesnių patobulinimų šiame centre taip ir nebuvo atlikta.

Suteiktas medicinines paslaugas teigiamai vertina 72% apklaustų migrantų

Kadangi vienu metu sveikatos priežiūra ilgalaikio apgyvendinimo centruose buvo apribota, nuspręsta imti vykdyti temines palyginamąsias stebėsenas ir pradėti būtent nuo sveikatos priežiūros. Metų pabaigoje 6 ilgalaikio apgyvendinimo centruose buvo atlikta teminė stebėsena, skirta įvertinti priegą prie sveikatos priežiūros paslaugų. Apklausus atsitiktinai parinktus užsieniečius, surinkti duomenys rodo, kad pas medikus po kreipimosi patenka apie 91 proc. apklaustųjų, 82 proc. geba identifikuoti, koks specialistas suteikė paslaugas, 72 proc. teigiamai vertina suteiktų paslaugų kokybę, 65 proc. nurodė galintys suprasti pokalbio su medikais turinį: diagnozę, pateiktą išrašą, receptus ir kt., 96 proc. teigė, kad privatumas vizitų metu užtikrinamas, 89 proc. teigė, kad buvo sureaguota į vaistų poreikį. Taip pat remiantis apklausų duomenimis, nustatyta, kad vidutinis laukimo pas medikus laikas po kreipimosi yra kiek daugiau nei 4 d. Vaistų apklaustieji nurodė laukiantys vidutiniškai 2 d. GMP vyksta vidutiniškai daugiau nei pusvalandį.

Taip pat šiais metais planuojama vykdyti ir kitas temines palyginamąsias stebėsenas, tokias, kaip: pažeidžiamumo nustatymas, švietimas ir užimtumas, skirtingų pažeidžiamų grupių situacija ir t.t.

Lietuvos Raudonasis Kryžius rekomenduoja apgyvendinimo centruose įkurti nuolatinius medicinos punktus

Pažymėtina, kad metų pabaigoje situacija dėl prieigos prie medicinos paslaugų, lyginant su ankstesniais vizitais, buvo pagerėjusi, ypač Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žinioje esančiuose centruose bei Jiezno PŠC. Situacija VSAT centruose buvo kiek prastesnė. Dėl infrastruktūros trūkumų kylantys iššūkiai ypač aktualūs Medininkų URC ir Ruklos PPC konteinerių miesteliams: Medininkų ir Ruklos apgyvendinimo centruose didėja peršalimo ligų rizika šaltuoju laiku dėl atstumo nuo gyvenamųjų namelių iki sanitarinių mazgų ir užkrečiamųjų ligų rizika dėl naudojimosi bendrais sanitariniais mazgais.

Atsižvelgiant į tai, kad žmonių judėjimo laisvė ir toliau ribojama, Lietuvos Raudonasis Kryžius rekomenduoja visuose ilgalaikio apgyvendinimo centruose įrengti nuolatinius medicinos punktus, kuriuose būtų kaupiama informacija apie migrantų sveikatą,  reguliariai pagal receptą dalinami reikalingi vaistai, atliekamos sveikatos apžiūros, įvertinimai, specialistai spęstų, ar reikalinga kviesti GPM ir t.t.

„2021 metais ir visa prieglobsčio sistema, ir šioje srityje jau 25-erius metus veikiantis Lietuvos Raudonasis Kryžius – patyrė didelių iššūkių. Dešimt kartų išaugęs prieglobsčio prašančių žmonių skaičius, vienu metu veikę daugiau kaip trisdešimt apgyvendinimo vietų, skirtingi priėmimo sąlygų sprendimai lėmė triskart išaugusį stebėsenos vizitų skaičių. Stengėmės objektyviai rinkti informaciją kalbindami tiek migrantus, tiek pareigūnus, kruopščiai fiksuoti duomenis 92 ataskaitose ir laiku teikti rekomendacijas atsakingoms valstybės institucijoms, kuriose srityse būtini sprendimai. Nors trečiąjį metų ketvirtį ir priėmimo sąlygos, ir saugumo situacija didžiojoje dalyje stovyklų buvo nepatenkinama, tačiau apibendrinus duomenis matyti, kad pastangos buvo dedamos ir metų pabaigoje fiksuojame jau stabilesnę situaciją", – komentuoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Prieglobsčio ir migracijos programos vadovė Eglė Samuchovaitė.

Su pilna ataskaita galite susipažinti čia: https://www.redcross.lt/leidiniai

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: