Atotrūkis tarp regionų buvo 357 EUR

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2022 m. antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 978,4 EUR ir, palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 2,5 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 621,6 EUR ir per ketvirtį išaugo 3,4 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2022 m. antrąjį ketvirtį sudarė 356,8 EUR ir per ketvirtį sumažėjo 5,1 EUR.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 2,4 proc. Kauno iki 5,3 proc. Telšių.

Didžiausią – 1978,4 EUR – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 401,4 EUR – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse nuo 2,2 iki 4,9 proc.

Darbo užmokesčio pokyčiams 2022 m. antrąjį ketvirtį įtakos turėjo didesnės darbų apimtys, sezoniniai svyravimai, dirbtų dienų skaičiaus pasikeitimas ir kitos priežastys. 

1 pav. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis¹ pagal regionus ir apskritis 2022 m. antrąjį ketvirtį

2 pav. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio² pokytis pagal regionus ir apskritis 2022 m. antrąjį ketvirtį

Per metus darbo užmokestis išaugo visose apskrityse

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus (2022 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2021 m. antruoju ketvirčiu) padidėjo visose apskrityse, labiausiai – 14,1 proc. – Kauno apskrityje. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus augo nuo 10,8 iki 13,9 proc.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Sostinės regione bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione padidėjo po 13,5 proc.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 10,5 iki 12,9 proc.

Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2022 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, taip pat pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys. 

Bruto darbo užmokestis 2022 m. antrąjį ketvirtį išaugo visose savivaldybėse, išskyrus Kėdainių

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2022 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo visų savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 0,7 (Molėtų raj.) iki 9,7 (Jonavos raj.), išskyrus Kėdainių raj. savivaldybę, kurioje sumažėjo 4 proc.

Didžiausią bruto darbo užmokestį – 2 040,8 EUR – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 260,3 EUR viršijo šalies vidurkį.

Mažiausiai – 1 203,5 EUR – uždirbo Zarasų rajono savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 837,3 EUR mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės.

Per metus (2022 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2021 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 4,4 iki 20,7 proc. 

Vidutinis darbuotojų skaičius 2022 m. antrąjį ketvirtį padidėjo visose apskrityse, išskyrus Marijampolės

Vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį išaugo visose apskrityse nuo 0,6 (Kauno ir Panevėžio) iki 1,5 proc. (Klaipėdos), išskyrus Marijampolės apskritį, kurioje sumažėjo 0,1 proc.

Per metus (2022 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2021 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis darbuotojų skaičius išaugo visose apskrityse nuo 0,6 (Marijampolės) iki 4,9 proc. (Vilniaus), išskyrus Utenos apskritį, kurioje 1 proc. sumažėjo.

Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo 0,9 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione išaugo 0,8 proc. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo: Sostinės regione – 4,9 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2,6 proc.

Per ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius išaugo 51 savivaldybėje nuo 0,2 (Alytaus miesto, Kalvarijos, Mažeikių raj., Ukmergės raj.) iki 13,2 proc. (Neringos), likusiose 9 savivaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,3 iki 3,3 proc.

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius išaugo 40 savivaldybių nuo 0,1 (Ignalinos raj.) iki 13,5 proc. (Birštono), 18 savivaldybių vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,2 iki 5 proc., Panevėžio ir Radviliškio rajonų savivaldybėse – nepakito.