Vasario 18 d. Kaune buvo surengtas Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ataskaitinis susirinkimas. Jame dalyvavo PAGD prie VRM direktorius Saulius Greičius, Kauno PGV viršininkas Vidas Barauskas, skyrių, komandų ir priešgaisrinių tarnybų viršininkai, profesinių sąjungų atstovas. 

Susirinkime buvo aptarti 2021 metų veiklos rezultatai. Koncentruotus pranešimus sakė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros viršininkas Artūras Šalvaitis, Civilinės saugos skyriaus viršininkas Arvydas Kazlauskas, 5-osios komandos viršininkas Mindaugas Belickas. 

Profsąjungos atstovas iškėlė klausimą, kad ugniagesiams galėtų būti rengiami papildomi praktiniai vairavimo ir naudojimosi grandininiais ir diskiniais pjūklais mokymai. 

2021 m. Kauno PGV pajėgos 7925 kartus vyko į įvykius. Lyginant su 2020 m., išvykimų padaugėjo 1 proc. (į gaisrus sumažėjo 0,5 proc., į gelbėjimo darbus padaugėjo 4 proc., į kitus išvykimus sumažėjo 1 proc.). 

Mažiausiai gaisrų 10 tūkst. gyventojų kilo Kauno m., Jonavos r. ir Marijampolės sav. Šiose teritorijose gaisrų skaičius mažesnis už respublikos vidurkį, nedaug didesnis už respublikos vidurkį gaisrų skaičius – Šakių, Vilkaviškio ir Kauno rajonuose. Daugiausia gaisrų 10 tūkst. gyventojų kilo Kėdainių r., Kalvarijos sav., Raseinių r., Kaišiadorių r. 

Kauno PGV aptarnaujamoje teritorijoje 36 proc. gyventojų gyvena kaimo vietovėse ar miesteliuose, tačiau šiose teritorijose gaisrų kyla daugiau nei miestuose ir žūsta daugiau žmonių (2021 m. 1102 gaisrai kaime, žuvo 12; ir 981 gaisras mieste, žuvo 8). Ši tendencija būdinga ir gyvenamųjų namų gaisruose. 2021 m. gyvenamuosiuose namuose kilo 708 gaisrai, lyginant su 2020 m., gaisrų skaičius padidėjo 18 proc. (mieste – 16 proc., kaime – 20 proc.). Gaisrų skaičius gyvenamuosiuose namuose, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, kaime yra 2,3 karto didesnis. 

Gaisrų 10 tūkst. gyventojų gyvenamajame sektoriuje daugiausia Birštono sav. (29,9), Raseinių r. (25,1), Kalvarijos sav. (23,4), Prienų r. (23,4), Kazlų Rūdos (22,6) ir Kaišiadorių r. (22,1), mažiausia – Kauno m. (5,7) ir Jonavos r. (11,4). 

Kauno PGV įšvykties teritorijoje kilo 2083 gaisrai. Lyginant su 2020 m., gaisrų skaičius sumažėjo 2 proc. 

Gaisruose žuvo 20 žmonių, 6 žmonėmis mažiau nei 2020-aisiais. 

2021 m. traumuoti 36 žmonės (13 žmonių daugiau nei 2020 m.), išgelbėta 35 (11 žmonių daugiau nei 2020 m.). 2021 m. Kauno m. žuvo 5 žmonės, po 3 gyventojus Kauno r. ir Kaišiadorių r., po 2 ‒ Jonavos r. ir Šakių r., po 1 ‒ Raseinių r., Kėdainių r., Marijampolės., Kazlų Rūdos, Jurbarko r. 

Viename gaisre žuvo 2 žmonės, kituose – po vieną (12 vyrų, 8 moterys). 

Miestuose žuvo 8, o kaimuose ‒ 12 žmonių. 40 proc. žuvusiųjų (8) turėjo negalią, iš jų 4 gyveno vieni. 60 proc. gaisruose žuvusių žmonių (12) piktnaudžiavo alkoholiu; 25 proc. (4) gyveno patalpose, netinkamose nuolat gyventi (pašiūrėje, mobiliame namelyje, ūkiniame pastate, netvarkingame sodo namelyje). Tik viename iš degusių būstų, kur žuvo žmogus, buvo įrengtas dūmų detektorius. Žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 66 m. 

2021 m. tarp žuvusiųjų galima išskirti dvi grupes: vidutinio amžiaus ir pagyvenę žmonės (dažniausiai vyrai) nuo 41 iki 66 m., net ir būdami darbingo amžiaus, niekur nedirbo ‒ vertėsi padieniais darbais ar gyveno iš socialinių išmokų, nesaikingai vartojo alkoholį, gyveno netvarkinguose ar net netinkamuose nuolat gyventi būstuose, keli iš jų turėjo judėjimo negalią, dažniausiai gyveno vieni; senyvo amžiaus (dažniausiai moterys) nuo 73 m. iki 90 m., turinčios negalias (blogai matė, prastai girdėjo, sunkiai vaikščiojo), bet gyvenusios vienos. Jomis rūpinosi ateinantys artimieji. Beveik kiekvienais metais žūsta senyvo amžiaus žmonės, gaisro metu bandantys gelbėti savo turtą. 

11 žmonių žuvo individualiuose gyvenamuosiuose namuose, 3 ‒ daugiabučiuose (vieno iš daugiabučių bute prieš 10 metų dėl neatsargaus rūkymo jau buvo kilęs gaisras), 2 ‒ sodų nameliuose, 2 – mobiliuose nameliuose (2020 m. taip pat degė 2 mobilūs nameliai, žuvo 4 žmonės), 1 – pašiūrėje, 1 – ūkiniame pastate. 

6 žmonės žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 5 ‒ dėl neatsargaus rūkymo, 5 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 3 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl pašalinio ugnies šaltinio. 

Gyvenamajame sektoriuje daugiausia gaisrų ‒ dėl krosnių (50 proc.) ir elektros (21 proc.). 

Daugiausia gaisrų kilo pastatuose ir statiniuose 1069 (51 proc. visų gaisrų), iš jų net 83 proc. visų degusių pastatų gyvenamajame sektoriuje. 

Lyginant su 2020 m., gaisrų skaičius padidėjo: pastatuose, statiniuose – 8 proc., transporto priemonėse – 14 proc.; sumažėjo: atvirose teritorijose – 26 proc., šiukšlių konteineriuose – 29 proc. 

Gaisrų skaičius padidėjo gamybos, sandėliavimo ir visuomeninės paskirties pastatuose (20 proc.,15 gaisrų), daugiabučiuose (8 proc. 13 gaisrų), individualiuose gyvenamuosiuose namuose (24 proc., 99 gaisrai). 

Pagrindinės 2021 metų gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys (23 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai – (22 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai bei elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai (11 proc.), transporto priemonių gedimai (12 proc.). 

2021 m. iš vandens telkinių ištraukti 22 skenduoliai (2020 m. ‒ 18). Išgelbėta 15 žmonių (2020 m. ‒ 5).

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inf. ir nuotr.