Kauno gatvėje jau sulankstyti keli ką tik įrengti metaliniai stulpeliai. „Panašu, kad kažkas į juos trenkėsi važiuodamas automobiliu“, - sakė „Jonavos žinių“ skaitytojas.
Dar vienas jonavietis Rytis, gyvenantis netoli Kauno gatvės, pasakojo, kad praėjusią savaitę šia gatve teko pravažiuoti sutemus.
„Pats su turistais iš Lietuvos važinėju po įvairias Europos valstybes – toks mano darbas. Natūralu, kad tenka būti ir tų valstybių sostinėse, kur yra daugiausiai lankomų objektų. Žinot, tokios nesąmonės – beveik viduryje važiuojamosios kelio dalies pastatytų metalinių stulpų - aš dar nemačiau.
Be to, jei jie čia ir bus, derėtų labiau pagalvoti ir apie jų ryškesnį apšvietimą, nes ta siaura juostelė, ypač kai oro sąlygos prastos, tikrai nėra labai gerai matoma“, - kalbėjo Rytis.
Viešoje erdvėje jonaviečiai diskutuoja ir apie tai, kad į stulpą atsitrenkęs ir automobilį sugadinęs vairuotojas žalos atlyginimo galėtų reikalauti ir teisme. Vairuotojai svarsto, kaip šioje gatvėje, pristačius metalinių stulpelių žiemą bus valomas sniegas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistų teigimu, Kauno gatvės rekonstrukcija yra pilotinis projektas Lietuvoje, kurio esmė - didinti saugumą, įrengiant papildomas saugumo priemones ir taip priverčiant vairuotojus riboti greitį iki leidžiamo – 30 kilometrų per valandą. Esą jei vairuotojai važiuotų leistinu greičiu, jokių eismo įvykių nebūtų, nes toks greitis – ypatingai saugus.
„Gatvės rekonstrukcija visų pirma nėra tik deklaratyvi – mes išties norime pasiekti tikslą ir priversti vairuotojus sumažinti greitį.
„Mes išties matom problemą. Jei yra ženklas, leidžiantis važiuoti 30 kilometrų per valandą greičiu, dauguma vairuotojų jo nesilaiko. Todėl ir yra įrengiamos specialios priemonės, dėl kurių vairuotojai važiuoti greičiau tiesiog negalėtų“, - „Jonavos žinioms“ yra sakęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.
Miesto seniūnija sako, jog dėl sulankstytų stulpų aiškinsis pirmadienį. Neatmetama, jog jie galėjo būti suniokoti ir tyčia.
